Nepasirodė teisingas jis ir mano dukrai, nes ji tada paklausė „Tėte, o kodėl tu tada nestreikuoji, nes vis su mama skundžiatės, kad pinigų trūksta?“. Šitas klausimas man gerokai sujaukė smegeninę, bet po kelių minučių pamąstymo atsakiau taip – „Nes man dar nėra taip BLOGAI kaip mokytojams“.
Stovint Vilniaus transporto spūstyje vis neapleido mintis: „Kas turėtų būti BLOGAI, kad AŠ eičiau streikuoti?“. Sumažintas atlyginimas ? – NE. Ilgesnės darbo valandos – NE. Šimtą metų neremontuotas kabinetas ar senas stalas – irgi NE.
Supratau, kad streikuoti mane priverstų kažkas nematerialaus ir asmeniško, kažkas tokio, kas kardinaliai kirstųsi su mano pamatinėmis žmogiškumo vertybėmis, kažkas neapčiuopiamo ir nepamatuojamo kylančio iš vidaus – tai ką aš visu savo vidumi suvokčiau kaip NETEISYBĘ, ORUMO pažeminimą, NEŽMONIŠKĄ ELGESĮ.
Persukau galvoje savo sukauptas žinias, patirtį ir suvokimą apie mokytojus ir jų padėtį visuomenėje, kaip aš, kaip kiti tėvai bendrauja su mokytojais, visus supermamyčių/tėvelių išsidirbinėjimus per tėvų susirinkimus, auklėjimus, kaip mokyti, valdžios (premjero, ministrės ir pan.) priekaištus dėl ilgų atostogų, reikalavimo rezultatų dabar, o algas didinsime rytoj, vaikų teisių išaukštinimą ir t. t. ir pan. Ir priėjau prie karčios išvados, kad „MOKYTOJAS LIETUVOJE YRA NEGERBIAMAS VALDŽIOS IR TAI YRA ŠIMTERIOPAI DIDESNĖ PROBLEMA, NEI JIEMS MOKAMAS ATLYGINIMAS”.
Kas baisiausia, suvokiau ir tai, kad šis mokytojų streikas nėra tik paprastas streikas. ŠIANDIENOS MOKYTOJŲ STREIKAS TAI PASKUTINĖ JŲ KOVOS PRIEMONĖ ir PAGALBOS ŠAUKSMAS VIENU METU. Tai situacija, kurioje anksčiau ar vėliau atsiduria patyčių auka ir ji renkasi – kautis ar mirti, nes ilgiau kentėti paprasčiausiai nebeįmanoma. Ilgus metus mokytoją, kaip kokį silpnesnį klasės vaiką- akiniuotį moksliuką, valdžia (turiu omenyje visas 16-ką nepriklausomos Lietuvos Vyriausybių be išimties), kaip tie didesni ir stipresni klasės chuliganai – tyčiojosi, stumdė ir užgauliojo. Šiandien mokytojai nori padaryti patyčioms galą ir stoja į atvirą kovą.
Suvokiau ir tai, kad mokytojams pralaimėjus šiandien, priekines protestuotojų linijas anksčiau ar vėliau, bet būsime priversti užimti MES – VAIKŲ TĖVAI. Kodėl? O todėl kad, MOKYKLA BE MOKYTOJŲ TAI TIK PASTATAS. Apsidairykite mokyklose, pažiūrėkite į mokytojų amžių, paklausinėkit jaunimo ar daug jų nori būti mokytojais ir suprasite, kokia tamsi ateitis laukia. Jau dabar trūksta mokytojų, ypač specialių dalykų (užsienio kalbų, informatikos, chemijos, fizikos, muzikos ir kt.), o po 10 ar 15 metų jų bus dar mažiau, o tiksliau išvis nebus. Mano vaiko mokykloje yra mokytojų, kurie dar mokė mane, o tai buvo prieš 20 metų. Kiek jie dar temps? Žmonių, galinčių dirbti mokytojais, paprasčiausiai nebebus, nes VALDŽIA sistemingai naikina šią profesiją. Kas būdamas sveiko proto rinksis mokytojo profesiją – t. y. savo noru sieks būti tuo skriaudžiamu akiniuotu moksliuku?
Atsakykite sau į klausimą – „Kai darysite, kai atvesite SAVO vaiką/anūką į mokyklą , o ten nebus mokytojų?“. Paprasčiausiai NEBUS. Mušit mokyklos direktorių? Merą? O gal švietimo ministrą ? Premjerą? Seimo narius? O gal visus iš karto ? O gal mokytojų atsivešite iš Baltarusijos ar Ukrainos ar Kinijos ar kt.? O gal reikalausite iš valdžios grąžinti jūsų jiems sumokėtus mokesčius ir mokysite patys? Manau, supratote, kad RYTOJ/PO MĖNESIO/METŲ bus „šikna“, jei nieko nekeisime ŠIANDIEN.
Galutinė išvada ta, kad palaikydamas mokytojų streiką ir jų reikalavimus šiandien, AŠ padarysiu paslaugą ne mokytojams, AŠ visų pirma padarysiu paslaugą SAU, padarysiu paslaugą VAIKAMS, padarysiu paslaugą LIETUVAI. Juk galiausiai pensiją MAN ir JUMS mokės MANO ir JŪSŲ vaikai, o kaip jie uždirbs, jei liks nemokyti ?
Mokinės tėtis.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Atsidūrėte panašioje situacijoje? Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.