Istorija tokia... Š. m. rugsėjo mėn. sulaukiau pranešimų iš Lietuvos policijos pareigūnų ir Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje. Žinia buvo tokia: rastas miręs giminaitis. Tą pačią akimirką suvokiau, jog mano pareiga pargabenti giminaičio palaikus į Lietuvą ir palaidoti šeimos kape. Ir nuo tada prasidėjo „linksmybės“. Jungtinės Karalystės policijos pareigūnai, Lietuvos ambasada Jungtinėje Karalystėje nuo pat pirmų pokalbių telefonu, susirašinėjimų elektroniniais laiškais man padėjo, ir padėjo daug. JK darbuotojai sulaukę iš manęs klausimų, į kuriuos neturėdavo atsakymų, mano laiškus persiųsdavo savo kolegoms arba kitų institucijų darbuotojams, kad gaučiau atsakymus. Nė kartelio nenusimesdami nuo savo pečių darbo, net to, kurį atlikti nebuvo privaloma einant jų pareigas. Mažiausia ką galiu padaryti, tai labai padėkoti.
Lietuva savo piliečius myli štai taip: kompensuoja dalį išlaidų, susijusių su kremavimu, pargabenimu ir laidojimu. Puiku. Kokios šių paslaugų kainos, „googlinti“ mokame visi. Kompensuojama dalis išlaidų po laidotuvių, kada pateikiamos visos jau apmokėtos sąskaitos. Ir aš ne pirma, kuri susiduria su tokia situacija. Tačiau man iš tiesų pasisekė, Jungtinėje karalystėje kremavimas mano atveju nieko nekainavo. Pargabenimas taip pat, dėkui geram draugui. O laidotuvės?Laidotuvės bus kažkada.
Giminaičio urna pargabenta, stovi spintoje dar kol kas tik mėnesį. Kodėl nelaidojami palaikai? Juk mano valstybės institucijos mane, kaip pilietę labai myli, gerbia ir padeda. Juk nuostabiosios valstybės tarnautojos, gaunančios atlyginimus iš manęs, kaip mokesčių mokėtojos, yra labai dėkingos ir paslaugios. Taigi tiems, kurie yra susidūrę su laidotuvėms Lietuvoje, puikiai žinoma, jog pirmas žingsnis mirus asmeniui yra mirties registravimas metrikacijos skyriuje (na vienas iš pirmųjų iki laidotuvių). Juk oficialiai gyvo asmens, nors jis yra miręs, nelaidosime. „Smagumas“ toks, kad Jungtinė Karalystė man atsiuntė du laikinus mirties liudijimus, vieną el. paštu, o kitą – oro paštu. Abu dokumentai Kauno civilinės metrikacijos skyriui netinka. Kodėl? Jų nuomone, jie neoriginalūs ir galimai padirbti. Nė viena Kauno civilinės metrikacijos skyriaus darbuotoja neprisiima atsakomybės registruoti galimai prasimanytą mirtį.
Kartu su urna gavau dokumentą, liudijantį, jog mano giminaitis buvo kremuotas. Šis dokumentas Kauno civilinės metrikacijos darbuotojoms nieko nereiškia, nes, pasak jų, gali būti padirbtas. Kaip Kauno m. sav. metrikacijos skyriaus darbuotoja nustatė laikino mirties liudijimo (koronerio liudijimo apie mirties faktą) ir kremavimo patvirtinimo dokumentų „netikrumą“? Palietė piršteliu parašų vietas, viename užčiuopė rašiklio paliktą įspaudą, o kitame neužčiuopė bei pasigedo antspaudų. Tuomet nustatė, jog tai galimi padirbiniai. Išsitraukė kelis originalius svetimų asmenų mirties liudijimus, išduotus kituose Jungtinės Karalystės regionuose, ir man rodydama teigė, kad vienas štai geltonas lapas, o kitas dokumentas ant balto lapo, bet su antspaudu.
Pasiūlius Kauno skyriaus civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai persiųsti visus susirašinėjimus su ambasada Jungtinėje Karalystėje, koroneriais, Jungtinės Karalystės policijos pareigūnais – ji nesutiko, nes tai nieko neįrodo. Persiuntus darbuotojai elektroninį, pirmą koronerio liudijimą apie mirties faktą, ji dar labiau manimi nepasitikėjo. Kodėl? Nes elektroninį variantą pasirašė vienas koroneris, o gautą oro paštu – kitas koroneris. Jai buvo nesuprantama, jog liudijimus gali pateikti keli koroneriai. Darbuotoją stengiausi įtikinti, siūliau jai pateikti visus kontaktus Jungtinėje Karalystėje, t. y. ambasadoriaus, su kuriuo bendravau, koronerių ir kitų pareigūnų – jos atsakymas buvo paprastas, jog ji turi ir žino visus kontaktus ir jai nereikia.
Tuomet moteris, bijodama įregistruoti mirtį, nutarė nueiti pas skyriaus vedėją, pavaduotoją ir neva pasiskambinti į teisingumo ministeriją. Po 5 minučių moteris grįžo, kategoriškai atsisakydama įregistruoti mirtį, nes dokumentai bylojantys apie mirtį yra neoriginalūs. Paprašė palikti dokumentus, kadangi skyriaus vedėja buvo ne darbo vietoje, pasiėmė mano telefono numerį.Per valandą sulaukiau civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojos skambučio, kurio metu man buvo pranešta, kad tokie dokumentai negalioja, kad aš turiu atvežti originalius. Paprašiau man padėti ir elektroniniu paštu atsiųsti dokumentų reikalavimus Jungtinei Karalystei, kad galėčiau persiųsti ir gauti Lietuvai tinkamus dokumentus, man atsakė, jog atsiųs taisykles, kuriomis jos vadovaujasi darbe. Atsisakiau siūlomų taisyklių (manau, logiška, juk man reikėtų keliauti su 100 lapų į vertimų biurą, kur vieno lapo vertimas kainuoja +-15 Eur.), paprašiau dar kartą atsiųsti reikalavimus konkrečiai mano atvejui, kad galėčiau persiųsti Jungtinės Karalystės institucijoms.
Netrukus, po skambučio, aš vėl skyriuje, atvykau atsiimti paliktų dokumentų. Jau kelios darbuotojos mane pasitinka, viena pasiruošusi taisyklių segtuvą, kita grąžina mano dokumentus (p. s. buvo reikalaujama pateikti išverstus į lietuvių kalbą dokumentus, į kurių vertimą net nebuvo kreipiamas dėmesys). Dar kartą paprašius darbuotojos pagalbos, kad man atsiųstų elektroniniu paštu reikalavimus Jungtinės Karalystės dokumentams – ji sutiko. Tačiau trečia darbuotoja, girdėjusi pasibaigusį pokalbį ir man išeinant pro duris šūktelėjo, jog aš norėdama gauti laišką iš jos kolegės, turiu atsiųsti skyriui užklausą. Taigi, aš vis dar negavau jokių atsakymų iš Kauno civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojos.
Mano giminaitis spintoje, nieko tokio, juk nekvėpuoja, ramiai laukia, kol tetos įregistruos mirtį – tada palaidosim, gal dar bus žiema, o gal spės ir įšalas pasitraukti. Ko aš siekiu? Įregistruoti mirtį. Daugiau nieko. Tikiuosi sovietmečio paliestas valstybės tarnautojas jau greit išleis į pensiją ir jas pakeis jauni specialistai, kurie pirmiausia žmonėms patars ir padės, kaip elgtis tam tikrose situacijose, o ne purtysis darbo.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Atsidūrėte panašioje situacijoje? Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.
Komentuoja Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius
Skyriaus darbuotojai padėkojo už paklausimą ir nurodė, kad mergina neteisingai interpretuoja pačią situaciją.
„Mergina, atvykusi į skyrių registruoti mirties, neturėjo originalių mirties faktą patvirtinančių dokumentų, o tik jų kopijas, kurios nebuvo tinkamai patvirtintos. Darbuotojai paklausus, gal turi kokius papildomus (koronerio, kremavimo, velionio asmens tapatybės dokumentus ar kt.) originalius dokumentus mirties faktui patvirtinti, nieko pateikti negalėjo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo 2015 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. XII-2111 23 str. 1 d. ir Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, 122 punktu, Civilinės metrikacijos įstaiga įtraukia į apskaitą užsienio valstybėje mirusio Lietuvos Respublikos piliečio mirtį, remdamasi suinteresuoto asmens prašymu ir mirties įregistravimą užsienio valstybėje patvirtinančiu dokumentu (mirties liudijimu, mirties akto įrašo išrašu, forma C pagal Konvenciją ar kitu dokumentu).
Jeigu pateikiamos Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių institucijų išduotų dokumentų kopijos, kartu nepateikiant dokumentų originalų, jos turi būti patvirtintos dokumentą išdavusios Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės institucijos, notaro, konsulinio pareigūno arba kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno. Vadovaujantis teisiniu reguliavimu užsienio valstybėse išduoti dokumentai, patvirtinantys mirties faktą, gali būti nelegalizuoti ar nepatvirtinti pažyma (Apostille), bet turi būti originalūs arba tinkamai patvirtintos jų kopijos pagal aukščiau nurodytą tvarką.
Tačiau šiuo konkrečiu atveju, mirties faktą atvykusi registruoti interesantė neturėjo nei dokumentų originalo, nei patvirtintos jų kopijos. Neretai, kol vyksta tyrimas, iš užsienio valstybių būna pateikiami tarpiniai, bet originalūs mirties faktą patvirtinantys dokumentai (ji tokius ir turi. Galutinio mirties liudijimo mūsų skyriui net nepateikė).
Šiais metais Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įtraukė į apskaitą 39 Jungtinėje Karalystėje mirusių Lietuvos Respublikos piliečių mirtis. Norėčiau pastebėti, kad šios šalies skirtingų grafysčių išduoti mirties liudijimai skiriasi labai nežymiai ir, paprastai, asmenys, parsivežę palaikus palaidoja juos Lietuvoje su užsienyje išduotais dokumentais (nuo 2017 m. sausio 1 d. Lietuvoje nelikus liudijimų, mirusių asmenų laidojimas organizuojamas remiantis asmens sveikatos priežiūros ar kt. įstaigų išduotu mirties liudijimu. Atitinkamai kapinių prižiūrėtojai leidimus laidoti turi išduoti remdamiesi ne mirties liudijimu ar jo išrašu, o medicininiu ar kt. mirties faktą patvirtinančiu dokumentu).
Asmenys, gavę iš užsienio valstybės mirusio Lietuvos Respublikos piliečio mirties faktą patvirtinančius dokumentų originalus, atvyksta į Civilinės metrikacijos įstaigą įtraukti į apskaitą mirties fakto.
Norėčiau informuoti, kad konfliktinės situacijos su šia kliente skyriuje nebuvo - klientei buvo viskas išaiškinta, parodyti teisės aktai, taip pat Jungtinėje Karalystėje išduotų mirties faktą patvirtinančių dokumentų pavyzdžiai, informuota, kad palaikus gali palaidoti ir su iš užsienio gautais dokumentais. Suprantamos emocijos ir skausmas, todėl Civilinės metrikacijos skyrius savo iniciatyva aiškinosi su vietos policija dėl mirties faktą patvirtinančių dokumentų gavimo iš jų, el. paštu išsiuntė užklausimą Lietuvos ambasadai Jungtinėje Karalystėje šiuo klausimu ir laukiamas atsakymas.
Gavus patvirtinimą iš ambasados dėl LR piliečio mirties, skyrius mirties faktą įregistruos be atskiro prašymo.