Pasitempusi, nors ir ne pačios geriausios sveikatos, bet veržlaus, jaunatviško proto, puikiai suvokianti, kaip save pateikti, inteligentiška, bei tokia žavinga, kokią retai besutiksi lietuviškoje nūdienoje. Nematau aš jos veide raukšlių ir keli jos priaugti kilogramai nerėžia akies. Ją sutikus man nuolat veide atsiranda šypsena, nes ji turi kažką tokio, ko neturi kitos, būdamos jaunesnės. Dėl to šiandien šuoliuodama namo ir pagalvojau apie tą periodą, kurio visos bijo lyg velnias kryžiaus. Man regis, ji visai nebaisi, ta senatvė! Baisi, manau, tiems, kurie labai paviršutiniškai gyvena ir prasmę mato, tik savo „skudurėliuose“, „drapanėlėse“, interjeruose, mašinose, chirurgų skalpeliuose, bei kremų buteliukuose senatvės „klostėms“ lyginti. Gėdijasi jos, maskuoja savo dukrų amžiaus madingais drabužiais, ar ciklameno spalvos lūpų dažais, (užstrigusios, ties 30 – aisiais savo jaunystės metais), kurių seniai jau neturėtų būti vyresnių damų „kosmetinėje“, nes, pašnibždėsiu Jums į ausį, tai sendina dar labiau.
Senatvės jos bijo, todėl kaip įmanydamos ją maskuoja po juodai užbrėžtais antakiais, išblėsusia šypsena, rūškanu veidu, kuris iš tolo rėkia nieko man jau nereikia, slepiasi po tamsiais „aprėdais“, kas priešingai jos nepaslepia, bet sukelia dar daugiau papildomų klausimų: kodėl išbalusi? Ar viskas gerai? Ir ar ne prastai šiandien jautiesi?
Iš savo darbo patirties galiu drąsiai pasakyti, jog vyresnės moterys nemyli savęs! Nuo 50 -ies metų pradeda jaustis senomis ir niekam nereikalingomis, nuo 60-ies jau perka sau įkapių atributus ir planuoja savo gražias laidotuves sakydamos, kiek jau čia man beliko?! Apie dar vyresnes – tyliu, nes jos, pasak kai kurių, iš vis nesuprasi ką šioje Žemėj veikia?! Nepykite, bet to nesuprantu ir nesuprasiu, nes mano sutiktoji Dama, kuria žaviuosi, 75-erių važiuoja su draugėmis į Šampanę šampano degustuoti, anūkus prižiūri, visose bičiulių šventėse dalyvauja, su vyru vakare parke vaikšto, renginius ir kino teatrus aplanko, nepamiršta savęs pagražinti ir susitikusi mane dar gyvenimiškų įmantrybių pamoko.
Labiausiai žavi jos kalbėsena, apsiskaitymas, žingeidumas, bei vidinė elegancija, kurios jokie raukšlių volai neišlygins. Štai kas daro žmogų veržlų, gražų ir gyvybingą, o svarbiausia – neseną. Žinoma, sakysite ką daryti buities užguitoms vyresnėms moterims, kurios daug dirba, po darbo su pirkiniais skuba namo, gamina šeimai valgyti, tvarko namus ir laiko visus namų kampus?! Sakoma, kad patarimo duoti neprašant nereikia, bet aš šią taisyklę sulaužysiu. Taigi...
Pirmiausia, keisti požiūrį į save! Tai niekada nevėlu! Taip pat labai neįsijausti į namų tvarkytojos rolę, dažniau nusiimti ŠEIMININKĖS apsiaustą ir bent keletą kartų per savaitę užsidėti karūną su užrašu DAMA.
Palikti vyrą retsykiais nepamaitintą, nusipirkti bilietą į teatrą (bilieto savo vaikams nedovanoti ir pačiai į jį būtinai nueiti), pasėdėti su draugėmis kavinėje, dažniau šypsotis, šviesiau rengtis, mažiau galvoti ką kiti pasakys, daugiau gyventi dėl savęs, pamėginti ką nors patirti naujo, pasitepti tą „nelemtą“ kremą nuo raukšlių ir nematuoti žingsnių, metų ar dienų iki įkapių, o pakelti dažniau galvą į dangų ir prisiminti, kaip reikia skaičiuoti žvaigždes.
Taigi linkiu visoms anksčiau laiko nesenti, būti pakilesnės nuotaikos, džiaugtis gyvenimu ir jaustis gražiomis ir laimingomis!