Važiuodamas iš Kauno į Vilnių, autostradoje, pamačiau kelkraštyje stovintį didelį, pakankamai prabangiai atrodantį automobilį (gal daugiau ne prabangų, bet žiniasklaidoje dažnai rodomą kaip neigiamos reputacijos žmonių mėgstamą automobilį. Man pačiam tai įspūdžio nedaro, nes žmonių pagal automobilių markes neskirstau ir stereotipų netaikau, tiesiog paminiu, nes čia svarbi detalė paliekant „socialinės“ šio rašinio problemos pusę), šalia automobilio gulėjo vyriškis, pakankamai jaunas, tvarkingai apsirengęs ir matėsi, kad desperatiškai bando stabdyti visus automobilius.

Nedvejodamas sustojau, sustojo ir dar vieno automobilio vairuotojas, bet šiek tiek tolėliau. Negalvodamas apie jokią galimą grėsmę sau (turiu omenyje, galimą grėsmę dėl „banditiško“ automobilio ir jo vairuotojo, ar jo „draugų, pasislėpusių krūmuose“) nubėgau pas vairuotoją, pasirodė ir kito automobilio vairuotojas.

Situacija paprasta – žmogui streikuoja širdis, nutirpusios rankos ir kojos, žmogui sunku stovėti ir kad kažkas padėtų, jis išlipo iš automobilio, prašydamas pagalbos. Šiek tiek atsigavęs, atsigėręs vandens ir gal kiek nusiraminęs (man rodos, iš kito sustojusio automobilio vairuotojas davė vaistų), sveikatos problemų kamuojamas vyras, kol laukėme atvykstančių medikų papasakojo, kad ant žemės gulėjo ir automobilius stabdė 5 - 10 minučių! Gali atrodyti neilgai, bet tai žmogus, gulintis ant žemės ir prašantis labai akivaizdžiai, net šiek tiek gąsdinančiai, pagalbos (lauke buvo apie +2). Čia ir paminėsiu socialinę atsakomybę dėl kitų žmonių. Suprantu, kad žiniasklaidoje, daug istorijų, kurios baigiasi liūdnai, kai kažkas kažkur, autostradoje ar dar kur sustoja. Nenoriu net gilintis į tą temą, bet konkrečių automobilių demonizavimas tam irgi turi įtakos. Liūdna.

Šiek tiek suprantu baimes žmonių, kurie gal nestojo, bet dėl to ir paminėjau anksčiau, kad stabdomi automobiliai buvo VISI, nesirenkant, kas žmogui sustos padėti, jis tiesiog laukė pagalbos iš bet ko.

Ne tai didžiausia bėda. Pirmas skambutis 112, pagal savo telefono rodymus – 10:20. Įvardinta situacija pakankamai rimta, žmogus turi problemų su širdimi, jis pakankamai jaunas, sunkiai pastovi ant kojų dėl nutirpusių galūnių, spaudžia krūtinę. Stovint ant pagrindinio Lietuvos kelio, stovint 74-tame kilometre nuo Vilniaus (iš Kauno nežinau, nes nebėgau prie stulpelio pažiūrėti, medikų navigacijai užtenka ir pirmo skaičiaus, bet manau, kad buvome apie 15 km nuo Kauno, Žiežmariai dar neprivažiuoti ir dar iki jų buvo keletas ar keliolika kilometrų), tikėjausi, kad viskas labai greitai išsispręs, esame greta antro pagal dydį Lietuvos miesto.

Deja. Antras skambutis, kai žmogui antrą kartą darosi bloga, 10:39. Jau dvidešimt minučių. Jau pradedu klausti kas vyksta, gal man verta vežti žmogų į ligoninę artimiausią pačiam, suprantu, kad grįžti į Kauną ir be švyturėlių bandyti patekti į Kauną, kai ponas meras tvarko vienu metu visus įvažiavimus ir ten nuolatinis kamštis yra nelogiška, nes greitoji pasieks mus greičiau. Operatorė sako, taip, vežk pats, nes visos mašinos užimtos, girdžiu, kad kita, operatorės kolegė (čia jau sujungus su greitąja, nebe 112) kalbasi su kitoje mašinoje sėdinčiu sveikatos problemų kamuojamu vyruku, jos sėdi šalia viena kitos ir man sakoma, kad aš vežčiau, jam pasakojama ką jis turi daryti, kad jam pagerėtų. Kaip ir viskas tvarkoje.

Kitas siaubas, nepaisant greitosios reagavimo, klausiu, kur artimiausia ligoninė, ar Žiežmariai turi? Operatorė atsakė, kad tame regione nedirba, tai NEŽINO! Esą yra kažkuriame kitame miestelyje, kurio tikrai neįsidėmėjau, nes stulbina centro NEŽINOJIMAS, abu suprantame, kad turbūt geriausia važiuoti į Elektrėnus. Išlipęs pasakiau, kad man siūlo nelaimingą vyruką vežti į ligoninę, jis sako, kad jam to nesakė ir gal jis man gali sekti iš paskos, atsisakiau, nes žmogus tikrai streikuojančia širdele ir važiuoti karavane tikrai nesaugu ir tuo pačiu, žinau, kad vienas nuvesčiau greičiau. Tikrai nenorėjau ginčytis, bet vyrukas, net pasakė „Gal geriau, nevažiuojam, nes neliks kaltų“!

Kas turi būti žmogaus galvoje ir kiek jis turi nebetikėti pagalba jam, kad galvotų į ateitį, kai reiks ieškoti kaltų, kai jam kažkas nutiks. Rankos nusvyra... laukiame toliau. Pamatęs, kad vyrukui blogėja neapsikenčiu, skambinu vėl 10:48. Operatorė 112, liepia skambinti 033. 033 klausia, kokia situacija, sakau blogėja, kur jūs (beje, vairuotojas jau antro ar šio pokalbio metu taip pat bandė paklausti, kada atvažiuos pagalba, bet adekvataus atsakymo nesulaukė – „važiuojam“, tai laukiantis pagalbos žmogus jau palydėjo keiksmais. Pradedu aiškintis, kur greitosios automobilis, gal man geriau vežti. Dispečerė sako „vežk“, tada, kad nebūtų emocijos, ramiai klausiu, ar jų vairuotojas jau kelyje, ar išvažiavo iš Kauno klinikų. Sako, ne, važiuoja iš onkologinės (man rodos), sako jau turėtų palikti miestą, sakau, sakykite konkrečiai, nes jei jie jau autostradoje, turbūt greičiau atvažiuos nei aš pasieksiu Elektrėnus. Pamąsčiusi pagalbos teikėja, sako, turbūt nevažiuok, nes dar pats taisykles pažeidinėsi (tai teisybė, bet ne taisyklės man galvoj tuo metu). Pagalbos teikėja per minutę pakeitė nuomonę, vežk nevežk, ir tai jau antras kartas per 30 minučių, kai patikino, kad pagalba jau autostradoje. Laukėme. Atvažiavo. Mano kitas, asmeninis skambutis buvo iškart ar pora minučių vėliau, kai palikau vairuotoją greitojoje (kuris man nuoširdžiai padėkojo), 11:08. Tai maždaug 48 minutėm vėliau, kai paskambinom greitajai dėl žmogaus problemų, kurios atrodė labai rimtos, susijusios su širdimi. Tai vyko pagrindiniame Lietuvos kelyje, apie 15 km nuo antro pagal dydį Lietuvos miestų.

Nekaltinų medikų, šiek tiek liūdina neinformuotos dispečerės, kurių teikiama informacija galėtų labiau padėti (per tiek laiko tikrai būčiau net neviršydamas greičio žmogų nuvežęs į Lazdynų ligoninę). Bet manau, kad Sveikatos apsaugos ministras, turi pagalvoti ką daro. Čia nebepolitikuosiu ir ne viską išmanau, dėl to ir rašau žiniasklaidai, kur žino, kodėl tokia situacija gali įvykti ir kad ministro sprendimai gali palikti sužalotus, su infarktu ir kitokius nelaimėje ištiktus žmones, esančius keli kilometrai nuo miestų centrų, likimo valiai.

Tikiuosi, kad vyrukas sveiksta ir jam nieko baisaus nenutiko. Linkiu jam sveikatos.

Komentuoja direktoriaus pavaduotoja medicinai Ilona Kajokaitė

VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinė kiekvieną dieną aptarnauja po 600-700 kvietimų. Visada stengiamės suteikti kuo geresnę pagalbą susirgusiems ar traumą patyrusiems asmenims, išsiųsti greitosios medicinos pagalbos automobilį kaip galima greičiau. Reaguojam į pastabas ir esam dėkingi tiek už gerus žodžius, tiek ir už kritiką.

Dėl Jūsų aprašomos situacijos - galim patikinti, kad medicininio audito grupei pavesta ištirti šį atvejį, konkrečiai dispečerinės darbą. Žmogus, kuriam buvo kviesta greitoji pagalba, preliminariais mūsų duomenimis, po medikų apžiūros į stacionarą nebuvo nuvežtas.