Tačiau atsirado e-taksi, pavežėjimo paslaugos (Uber, Taxify ir kt.), atjaunėjo taksi automobiliai, verslas išlindo iš šešėlio, prie vairo atsirado daugiau pozityvaus jaunimo – padėtis visiškai pasikeitė. Atsirado pagarba ir abipusis supratimas.
Tačiau šis straipsnis ne apie taksistus, o apie daugeliui automobiliais užsiimančiais žmonėms pažįstamą neliečiamųjų kastą – naudotų automobilių perpardavėjus (liaudiškai – perekupus).
Kas jie tokie? Tai yra dažniausiai 18-30 metų jaunimas, kurie iš paprastų piliečių perka automobilius už daug mažesnes nei rinkos kainas, iškomplektuoja geresnes dalis (lengvo lydinio ratlankiai pakeičiami skardiniais, geros padangos permontuojamos į prastesnes, išimamas akumuliatorius, magnetolos ir t. t.) ir juos perparduoda brangiau. Jeigu automobilis senas, blogos būklės, nevažiuojantis – piliečiui be skrupulų bus pasiūlyta iki 100 eurų, nors žmogus oficialiai utilizavęs automobilį į metalo supirktuvę laisvai galėtų tikėtis gerokai didesnės sumos.
Pats esu užkietėjęs automobilininkas, turiu kelis nuosavus automobilius, todėl dažnai atsiverčiu naudotų automobilių skelbimus ir nori nenori, tenka su šiais asmenimis susidurti. Kaip juos atpažinti, perekupų skelbimus, internete?
- Automobilio markė skelbime kartais neatitinka automobilio markės nuotraukose. Vieną pardavė – sumetė greitai kitas nuotraukas („Gal parduosiu 2 automobilius už vieno skelbimo kainą“).
- Skelbime nuotraukų viena arba dvi. Kokybė tragiška, bet „kam įdomu, tas atvažiuos ir pažiūrės gyvai“.
- Automobilio fone dažnai užfiksuotas vienas kitas treninguotas asmuo ir būtinai susiraukęs, nes „viarslą dariti ira ne jokas“
- Skelbime komentaras „be akumuliatoriaus“ arba „su akumuliatorium +20eur“. Nes penktadienis – kebabadienis, priduodame akumus ir varom lesti kebabų!
Kaip atpažinti perekupą jų natūralioje gyvenamojoje aplinkoje?
- Telefoninio pokalbio metu nekalbus ir nemandagus, dažnai nei pasisveikins, nei atsisveikins.
- Automobilius perka ir parduoda keliese, t. y. po vieną niekada nevaikšto. O hienos, šakalai gamtoje irgi. Tai ne šiaip sutapimas.
- Apranga PRIVALOMAI sportinė. Džinsai, kitos kelnės – tik bailiams. Šaltuoju sezonu treningai, o vasarą trumpi sintetiniai šortai. Visais metų laikais – kapišonas ar kepurė ant galvos, sportbačiai.
- Vengiant oficialumo ir mokesčių – automobilio perpardavėjas niekada jo neregistruoja savo vardu Regitroje, jis tik laikinas savininkas. Nurodoma pardavimo kaina simboliška – keliasdešimt eurų.
- Perkamo automobilio apžiūra, galimi gedimai – tavo paties reikalas, perpardavėjas niekada nenurodys defektų, ieškok pats.
- Taksistų „nepatinka – nevažiuok“ pakeitė perpardavėjų „nepatinka – nepirk“.
Kaip bebūtų keista, bet pačios valstybinės įstaigos gina tokių perpardavėjų interesus:
1. Daugelyje ES šalių internete tiesiog suvedus valstybinius numerius galima sužinoti automobilio būseną (įregistruota/išregistruota, rida, ar yra techninė apžiūra ir pan.), tačiau Lietuvoje tokie duomenys yra įslaptinti. Kad patikrintum tokią informaciją, būtina suvesti techninio paso numerį, valstybinį numerį ar automobilio VIN kodą. Tokios informacijos nerasite nė viename skelbime...
2. Regitroje įregistruojant automobilio pardavimą yra vadovaujamasi vieno principo–- savininkas yra tas, kurio pavardė yra automobilio registracijos liudijime (techniniame pase), o naujas savininkas – galutinis asmuo, atėjęs oficialiai forminti pardavimą. VISI tarpiniai asmenys, kurie pirko, perpirko automobilį nėra oficialiai registruojami. Trumpai sakant – žmogus A parduoda automobilį žmogui B, o jis perparduoda žmogui C. Taigi Regitroje žmonės B, kurie laikinai buvo nusipirkę automobilį, bet oficialiai neįregistravo pardavimo niekur nefigūruoja.
3. Keista, kad tokia veikla nėra susidomėjusi mokesčių inspekcija. Eiliniam perpardavėjui pilnai užtenka nuo automobilio uždirbti po 100-200eur. Jeigu taip po vieną automobilį per dieną, tai visai neblogas atlyginimas pasilieka mėnesio gale...
Jeigu nesate automobilininkas ir galvojate, kad čia veltui klaviatūrą barškinu ir čia yra smulki problema – prašau, apsižiūrėkite aplinkui. Kaip dažnai pamatote internete reklamą, kaip dažnai užkiša lapelį už jūsų automobilio valytuvo, kiek yra jūsų mieste automobilių, apklijuotų reklaminiais lipdukais „Superkame automobilius, atsiskaitome iš karto, patys išsivežame“?
Mano nuomone, tai yra milijonines apyvartas generuojantis nelegalus verslas, į kurį valstybė visiškai nesikiša, o nuo tokio verslo nukenčia tik paprasti piliečiai, kurie nežino, kiek yra verti jų automobiliai. Jeigu netikite, pasižiūrėkite, kiek gali kainuoti jūsų automobilis pagal kitus skelbimus internete, tada pasiskambinkite bet kuriam perpardavėjui – neabejoju, kad būsite labai nustebinti pasiūlyta suma.