Joninių dieną praktiškai nieko nevyksta, tik blaivymasis arba jei iš vakaro neprisigėrei – laisvadienis be renginių, bet jokios prasmės. Tačiau pakalbėkime ir apie kitą šventę – Rugsėjo 1-oji. Nors man ji neaktuali šiuo metu, tačiau darbuotojai prašo laisvadienio, kad nuvestų vaikus į mokyklą. Didelė dalis tautos tikrai švenčia šią dieną ir vis plačiau tai tampa šeimos švente. Kavines, lankytinas vietas užplūsta šeimos, kompanijos, draugų būreliai ir visa tai vyksta draudžiant pardavinėti alkoholį. Kadangi alkoholio nėra, tai ir blaivytis nereikia, todėl aišku tai nėra valstybinė šventė. Ir ne tik, kad nėra valstybinė šventė, tačiau visas šis gražus jaunų žmonių paradas, lydimas tėvų, senelių, galų gale, poilsiaujančių parkuose senolių, keliauja į mokslo ir žinių šventę.
Tačiau net ir tokia visuotina šventė oficialiai negali įvykti šeštadienį, kai dauguma turi laisvadienius. Tai kas mums Lietuvoje svarbiau? „Alkoholinė žolinė“ su išsiblaivymo laisvadieniu, ar mokslo ir žinių šventė, kuri sutapusi su laisvadieniu, netgi perkeliama, kad mažiau būtų galimybių švęsti ją visos šeimos rate?
Tikrai privertė susimąstyti šis mielas draudimų ir švenčių santykis...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.