Tad niekas neišgelbės nuo nelaimės: pusantro metro, liemenės, šalmai, mirksintys žibintai, registratoriai, išmanieji laikrodžiai, KET žinojimas, rekomendacijos.

Pavyzdžiai iš praktikos:

Važiuoju dviračiu, paspirtuku ir pan. ŠALIGATVIU. Pasiveju pėstįjį, einantį šaligatvio viduriu. Tyliai paskambinu. Žmogus pasitraukia, praleidžia. Sakau AČIŪ ir važiuoju toliau.

Važiuoju automobiliu. Į pėsčiųjų perėją iššoka „būtybė“: gobtuvas, ausinės, telefonas. Mauna skersai gatvę, nežiūrėdamas nei į kairę, nei į dešinę. Man, laimei, pavyksta sustoti prieš pat perėją... Atsipučiu, ir važiuoju toliau... Bet, jeigu susidūrimo išvengti nepavyktų, tai ji (būtybė) liktų teisi, o aš NEIŠVENGIAMAI kaltas. Žmogiškąja kalba tai vadinasi: bet kokiu atveju aš teisus, o tu kaltas.

Važiuoju dviračiu. Reikia pervažiuoti gatvę. KET sako: nulipk ir persivesk dviratį.

Pirma situacija:

Gatvė tuščia, mašinų nėra.

Klausimas toks: kam nulipti nuo dviračio. Netenkama dviračio, kaip transporto priemonės, privalumų ir patrauklumo.

Antra situacija:

Didelis srautas mašinų. Nulipęs nuo dviračio stoviu ant šaligatvio ir laukiu, kol kažkuris vairuotojas pastebi mane ir pradeda lėtinti greitį. Ramiai persivedu dviratį. Linkteliu galva vairuotojui.

Mano giliu įsitikinimu, piliečiai, kurie nustato ir redaguoja KET, paprastai pėsti nevaikšto ir dviračiais ar paspirtukais nevažinėja. Išskyrus vieną kitą. Galėčiau daug postringauti ta tema, bet...

PASIŪLYMAI:

1. Dvirãčiams leisti važinėti šaligatviais;

2. Važiuoti dvirãčiams per perėjas ir šaligatviais pagal situaciją (kai nėra automobilių);

3. Jei šaligatvis pilnas žmonių, vestis dviratį arba važiuoti gatvės leidžiama juosta (metro ar pusantro pločio);

4. Pasirinkdamas situacijos sprendimą, už savo saugumą atsakai pats.

Vienu žodžiu, viskas pagal situaciją: SAUGOKIS PATS IR TAVE SAUGOS!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.