Daktaras taip pat nebuvo kalbus, todėl informacijos apie operaciją gavau labai mažai. Po operacijos jaučiausi labai prastai, dėl žemo kraujo spaudimo, narkozės, skysčių trūkumo svaigo galva, vis prarasdavau sąmonę, negalėjau atsikelti iš lovos. Kai užėjo sesutė į mano palatą, pamačiusi mano būklę žadėjo pastatyti lašelinę, tačiau išėjo ir pamiršo. Vėliau atėjusi žadėjo paskambinti gydytojui ir pasiteirauti, gal jau būtų galima man gerti vandens, bet matyt ir vėl užmiršo.
Taigi visą dieną išbuvau be jokių skysčių, niekas nepaaiškino nei kada galėsiu pradėti vartoti skysčius, nei kiek. Kitą dieną aš vis dar niekaip neatsigavau. Daktaras, pasikvietęs mane į savo kabinetą, nustebo, kad aš vaikštau pasiramstydama į sienas. Jis apžiūrėjęs mane pabrėžė, kad iš jo pusės operacija atlikta gerai, o kaip jaučiuosi tai vos ne mano reikalas. Jokios informacijos apie gijimo procesą, apie galimą maistą nesulaukiau iš niekur. Po paros atnešė pusryčius: perlinių kruopų košė, pyragas, sviestas. Kruopos tiesiog strigo gerklėje, buvo labai sudėtinga nuryti. Sesutė labai nustebo, kodėl aš nesidarau sumuštinių. Tikėjausi, kad pietūs bus labiau pritaikyti tokiems ligoniams, o čia staigmena – kopūstų sriuba, ryžiai, kotletas, šviežių daržovių salotos. Net ašaros pradėjo kauptis akyse, kaip aš tai turėčiau suvalgyti? Bandžiau nuryti kelis gurkšnelius sriubos, tačiau druska, prieskoniai ir rūgštis degino gerklę, likau be pietų.
Sesutė nuoširdžiai nustebo, kodėl aš nevalgau. Aš paaiškinau, kad tokio maisto negaliu nuryti. Sesutė pratarė: „Tai reikėjo susitrinti“. Ir kaip aš nepagalvojau į ligoninę pasiimti trintuvą. Kadangi nuskausminamieji vaistai nebuvo reguliariai leidžiami, jų tekdavo vis prašyti, ligoninėje dėl skysčių bei maisto trūkumo labai nusilpau. Namo išvažiavau trečią dieną po operacijos, nebuvo prasmės ten ilgiau likti. Ko gero, šiame skyriuje po operacijų vykdomas projektas „Išsikapstyk pats“. Prieš išleidžiant namo gydytojas pasikvietė mane apžiūrai, nustebo, kodėl vis dar einu ramstydamasi į sienas. Tikėjausi, kad daktaras išrašys vaistų tolimesniam gydymui, taip pat ir nuo skausmo, tačiau jis pareiškė, kad nieko nereikia, nes man ir taip lovos režimas, o jei gerai jausiuosi, tai „paskui lakstysiu...“.
Sklinda kalbos, kad šiame skyriuje už operacijas reikia atitinkamai atsidėkoti, o aš, matyt, sulaužiau šią taisyklę, todėl užsitarnavau tokios nepriežiūros pooperaciniu laikotarpiu. Galbūt gydytojas gerai išmano savo darbą, tačiau bendra ligoninės politika, personalas – tai kažkas baisaus. Padariau didelę klaidą, pasirinkdama šią ligoninę, nepasiskaičiusi žmonių atsiliepimų ir komentarų apie ją. Noriu visiems patarti prieš apsilankant gydymo įstaigoje, o ypač prieš planuojant operaciją, pasidomėti bei paieškoti informacijos, žmonių atsiliepimų apie ją.
P. S. Grįžusi namo po keletos dienų su komplikacijomis atsidūriau Klaipėdos respublikinėje ligoninėje. Labai dėkoju gydytojui bei visam šios ligoninės personalui už priežiūrą bei rūpestį.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.
Komentuoja Klaipėdos universitetinės ligoninės vyr. gydytojo pavaduotojas Eugenijus Zalagėnas
Informuojame, kad Jūsų minimai pacientei buvo atlikta operacija, kuri priskiriama dienos chirurgijos paslaugai. Po operacijos pacientai vyksta į namus tą pačią arba kitą dieną. Pacientai po operacijos tą dieną nėra maitinami.
Konkrečiu atveju buvo atsižvelgta į pacientės prašymą ir ji palikta skyriuje dar vieną dieną, kadangi buvo sunkumų jai grįžti į namus dėl transporto. Operaciją atlikęs gydytojas kasdien bendravo su paciente, tačiau jokių nusiskundimų pacientė neišsakė ir papildomų klausimų nepateikė. Apie tai, kad gydantis gydytojas atsakė į visus pacientės užduotus klausimus ir pateikus atsakymus ji suprato, pacientė patvirtino raštu informuoto paciento valios pareiškime, suteikus stacionarines paslaugas.
2018-08-23 pacientė buvo apsilankiusi pas gydytoją ir vėl neišsakė jokių nusiskundimų, pretenzijų ar pageidavimų.
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pacientams įteikiami informaciniai lankstinukai, kuriuose nurodytos pacientų teisės ir pareigos bei nurodyta kur kreiptis, jeigu iškyla problemos ar pacientai mano, kad jų teisės yra pažeistos. Konkrečiu atveju dėl to kreiptasi nebuvo.