Šiais laikais didžiausią įtaką, formuojant piliečių nuomonę, daro žiniasklaidos atstovai. Tačiau dabar žurnalistai pateikia mums ne tik teisingą informaciją, bet ir daugybę gandų. Tie, kurie sugeba atsirinkti tikrus faktus, turi susiformavusią ir pagrįstą nuomonę. Tuomet partijoms tampa sunkiau manipuliuoti jais. Mūsų apklaustieji miestų gyventojai teigia, jog ši rinkėjų dalis pati stengiasi domėtis kandidatais: skaito straipsnius, klausosi įvairių debatų, domisi partijų įvaizdžiu visuomenėje.

Deja, dalies piliečių informacija nepasiekia arba jie tiesiog tuo nesidomi, tačiau jaučia pareigą balsuoti. Tuomet jų nuomonė gali būti lengvai paveikiama. Daugirdiškių kaimo gyventojas Petras teigia, jog savo balsą praeituose rinkimuose skyrė atsižvelgdamas į kaime vyraujančią nuomonę, kurią padėjo suformuoti savivaldybė. Manoma, jog tai nėra pavienis atvejis. Tai rodo, jog turėtume daugiau šviesti kaimo gyventojus ir kartu visą Lietuvą. Šiuo metu tikima, jog šiais laikais yra per daug nuomonių ir interpretacijų, bet tik dalis faktų yra teisingi. Juos privalome tinkamai atsirinkti ir suprasti prieš priimdami svarbius sprendimus.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, rinkėjų aktyvumas buvo didžiausias atkūrus nepriklausomybę, tačiau jis palaipsniui vis mažėja. Svarbiausia priežastis – piliečių nusivylimas valdžia. Tai juos verčia nepasitikėti naujais kandidatais, tapti apatiškais. Didelė dalis apklaustų Trakų rajono gyventojų su tuo sutinka ir aiškina, jog taip yra dėl politikų pažadų netesėjimo. Taip pat visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas V. Gaidys pateikia dar vieną svarią priežastį: „Jie netiki, kad nuo jų atvykimo kas nors pasikeis, sako, kad yra milijonas žmonių, o nuo jų balso niekas nepriklauso. Tačiau tokį pat fenomeną galima pritaikyti ir kitur – jei numesi ant grindinio šiukšlę, taip pat nelabai kas pasikeis. Bet jei po šiukšlę numes milijonas žmonių?“.

Foto: Autorių nuotr.

Toks mąstymas yra populiarus tarp jaunimo, nes jie yra užimti karjeros bei savo ateities kūrimu ir bando rasti pasiteisinimų. Tai skatina ir švietimo sistema Lietuvoje. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologė, Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė teigia: „Daugelyje mūsų mokyklų dažnam mokytojui vis dar baisu ar trūksta žinių neutraliai, objektyviai kalbėti su moksleiviais apie politiką. Labai bijoma būti apkaltintiems šališkumu, vienos ar kitos partijos rėmimu.“ Jaunimo žinių apie rinkimus stoka neskatina pokyčių Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, peršasi išvada, jog visa Lietuva laukia pokyčių nieko nedarydama.

Foto: Autorių nuotr.

Jeigu norime permainų, turime patys prisidėti balsuodami, o ne kratytis atsakomybės ir tikėtis, jog kiti nubalsuos teisingai.

Taigi, Lietuva gali tikėtis pokyčių tik tuomet, jei pasikeis gyventojų savimonė, piliečiai supras, jog jų balsas yra išties svarbus, nustos ieškoti pasiteisinimų bei pradės domėtis rinkimais. Politikai privalo laikytis savo pažadų ir negriauti mūsų pasitikėjimo. Tuomet Lietuvos piliečiai bus pasiruošę pagerinti rinkėjų aktyvumo rekordą.

Lietuva pasiruošusi pokyčiams?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.