Kas įvyksta su žmogumi per metus laiko, ką reikia daryti, kad būtų lengviau ir ar laikas gydo žaizdas aprašau šioje-antroje teksto dalyje.

Taigi, kažkuriuo momentu, po bemiegių naktų, nervų, milijono straipsnių meilės ir išdavysčių temomis, besikartojančių pokalbių su artimaisiais, išsiliejimo baruose nepažįstamiems žmonėms, ateina kažkoks supratimas, kad reikia nustoti žliumbti ir pradėti sau padėti. Nors ir per prievartą, kadangi tokia emocinė būsena yra žlugdanti.

Kaip aš sau bandžiau padėti? Išvardinsiu pagrindinius punktus.

1. Nutraukti bet kokį kontaktą

Vis nekaltai kažką parašydavau, paklausdavau, numesdavau kokį juokelį ar pasiūlydavau susitikti. Bandžiau dar pabūti geras draugas, o gal kas nors išeis ir viskas vėl bus gerai? Aišku, būdavau arba ignoruojamas arba man nesąmoningai atsakydavo. Absoliučiai savęs negerbiau. Bet kai vis matydavau ją feisbuke, tai pirštai nesusilaikydavo neparašyti.

Tai yra absoliučiai bevertis laiko švaistymas ir tolesnis savęs kankinimas. Kol bandai su ja palaikyti bent kokį kontaktą – niekaip neišbrisi iš savo kančių. Taigi – nepalaikome visiškai jokio kontakto, nerašome, nežiūrime, ar yra tas žmogus prisijungęs, „nestalkinam“, netikriname Instagramo. Per prievartą, nes instinktyviai tai labai norisi.

2. Soc. tinklai: pašalinti, ar palikti?

Buvau skaitęs daug nuomonių apie tai, ar reiktų tą žmogų palikti soc. tinkluose, ar užblokuoti... Aš palikau. Tuo momentu galvojau, kad jei ištrinsiu, tai ji pastebės ir galvos, kad man čia labai rūpi. Bet ką padariau, tai unfollowinau feisbuke, ištryniau visus absoliučiai susirašinėjimus iš visų programėlių, padariau taip, kad man jos niekur nerodytų ir niekur netyčia nepamatyčiau.

Pirmas ir antras punktas yra tiesiog privalomi. Jei ir nesinori, gaila, bet patikėkit – veikia.

3. Tinderis ir kiti pasimatymai

Kadangi jau esu laisvas žavingas jaunuolis, tai kodėl aš negaliu sau leisti naujų pažinčių? Įsirašiau Tinderį, susirinkau krūvą „matchų“ ir pradėjau visoms iš eilės rašyti. Susiradau nemažai pokalbių partnerių, kurios rodydavo dėmesį, su kai kuriomis buvau ir susitikęs. Beje, realybėje tie žmonės iš Tinderio visąlaik atrodo kitaip (dažniausiai prasčiau).

Nieko iš tų pažinčių ypatingo neišėjo, bet tuo momentu labai pravertė, kad gaudavau dėmesio ir jaučiausi įdomus.

Be Tinderio susipažinau su daug moterų baruose (nes juk reikia liūdesį skandinti būtinai prie stiklinės viskio). Visokių nuotykių buvo, nieko rimto, bet žiūrint iš egoistinės pusės – dėmesys ir bendravimas su kitomis moterimis padėjo šiek tiek atgauti pasitikėjimą savimi.

Beje, tikrai bus tas momentas, kai imsite lyginti visas naujas pažintis su jūsų didžiąja meile. Ir visos jos jums bus tikrai prastesnės, ne tokios įdomios. Pradėsite galvot, kaip čia niekada daugiau tokios nuostabios nesutiksite ir neįsimylėsite. Bent kol kas.

4. Sportas

Po tokios siaubingos patirties absoliučiai visi rekomenduoja atsigrežti į sportą. Neva jis labiausiai padeda atsigauti emociškai. Ar tai veikia? Nežinau, nes aš į jį neatsigręžiau. Tiesiog man tai buvo neįmanoma, nes tuo mano gyvenimo laikotarpiu buvo labai daug barų, alkoholio. Sportuoti pradėjau tik po kokių 9 mėnesių.

5. Kelionės

Jei galite sau leisti išvykti pakeliauti, pakeisti aplinką ir žmones – būtinai tai padarykite. O dar geriau, darykite tai vieni. Tas absoliutus nebuvimas niekam atsakingu ir atskaitingu, prie nieko nesiderinimas bent kažkuriam laikotarpiui yra nuostabi smegenų terapija.

6. Draugai

Kai turi antrą pusę ir esi ypatingai įsimylėjęs, turi kažką aukoti. Vieni paaukoja savo pomėgius, kiti – draugus, treti – viską. Praranda save ir atsiduoda visiškai. Yra tokių, kurie yra labai modernūs ir protingi bei sugeba kažkaip pasilikti savyje individualumo bei viską suderinti. Aš toks nebuvau ir norėdamas skirti kuo daugiau laiko savo meilei buvau atsisakęs savo senų draugų. Taip nusprendžiau ne tyčia, tiesiog neradau jiems laiko.

Visa laimė, kad per tą laiką jie nuo manęs nenusigręžė. Pradėjome vėl puikiai bendrauti. Vertinkite juos ir niekada tikrų draugų į nieką neiškeiskite (kaip ir savo pomėgių, hobių, individualumo).

7. Darbas

Dar viena teorija, panašiai kaip ir sportas. Užversk save darbais ir neturėsi laiko, kada galvoti. Yra tiesos, bet aš savęs darbais neužverčiau. Man dar ilgą laiko tarpą buvo sunku dirbti produktyviai ir susikoncentruoti. Per tą laiką net pakeičiau porą darbo vietų.

8. Muzika ir filmai

Pamenu, kad tuo sunkiausiu laikotarpiu labai daug klausiau visokių liūdnų dainų. Žiūrėjau ir daug filmų iš sąrašo „Kokį filmą žiūrėti, kai tave įskaudina?“ Supratau, kad nuo šiol man muzikos ir kino kūriniai nebėra tik šiaip kažkas. Dabar aš suprantu, ką autoriai norėjo iš tikrųjų pasakyti. Galiu pilnai pajausti. Beje, vieną filmą tikrai galiu ir parekomenduoti pažiūrėti grynai dėl smagumo - Forgetting Sarah Marshall. Labai į tema tuo periodu.

Darydamas visus šiuos aprašytus punktus kažkuriuo momentu taip visai nepastebimai pradėjau jausti, kad darausi ramesnis, linksmesnis. Apie praeitį ir visus skaudulius galvojau vis mažiau. Aplinkiniai pradėjo pastebėti, kad esu kažkoks atsigavęs. Pradėjau vėl gerai miegoti. Pradėjau klausytis ne tik liūdnos muzikos. Pradėjau keliauti vienas ir su draugais. Pradėjau sportuoti. Galvoje sukasi įvairių idėjų, kaip save realizuoti. Noriu įkurti savo verslą. Gyvenimas nebėra nesibaigianti agonija. Man jis vėl beveik spalvotas. Nėra taip, kad aš visiškai ją užmiršau. Tikrai ne. Kartais prisimenu, pagalvoju. Tačiau man tai nebetrukdo tęsti savo gyvenimo ir siekti savų tikslų.

Taigi, atsakant į klausimą, ar laikas užgydo žaizdas galiu pasakyti, kad jis jas tikrai gydo. Ar užgydo visiškai? – Turbūt taip, bet ne per metus. Proceso paspartinimui rekomenduoju daryti tai, kas aprašyta aukščiau.

Pabaigai pacituosiu vieną mano mėgstamo serialo „Suits“ personažą Harvey: „Ever loved someone so much, you would do anything for them? Yeah, well, make that someone yourself and do whatever the hell you want.“

P. S. šį tekstą rašiau prieš metus ir niekam neišsiunčiau. Ironiška, bet šiuo metu man pačiam vėl reikalingas toks tekstas, todėl šįkart nutariau pasidalinti su visais. Galbūt šiuo metu yra tokių, kurie mąsto, kad viskas – pasaulio pabaiga. Tai va, skaitykite ir žinokite, kad čia tikra patirtis ir tikrai veikiantys dalykai.

Pats juos vėl darysiu antrą kartą, nes jau kartą suveikė.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.