Agentė pasiūlė nemažai viešbučių, tačiau paminėjo, kad mūsų dešimties žmonių kompanijai rekomenduojamas viešbutis prie Bodrumo Didimo kurorte.

Viešbutis Club Tarhan Beach turi gražią aplinką, didelę teritoriją ir visus privalumus – atitinka 3-4 žvaigždes. Pažiūrėjus nuotraukas ir aprašymą, pasirodė visai neblogai, juo labiau, kad jis pažymėtas medaliu kaip vienas iš populiariausių. Nerimą kėlė, kad nėra atsiliepimų būtent jų svetainėje, bet, kiekvienas susimokėjome po 520 eurų ir laukėme kelionės. Tik prieš kelionę sugalvojome pasiskaityti atsiliepimus rusų puslapiuose, ir tada plaukai pasišiaušė, bet trauktis nebuvo kur ir manėme, kad tikrai negali būti taip blogai, juk važiuojame į Turkiją ir dar su rekomendacija...

Atostogavome 2018 liepos 13-20 d. – įspūdis – TOTALUS KOŠMARAS. Apskritai nesuprantu, kaip save (ne)gerbianti firma gali sudaryti sutartis su tokiu apleistu ir netvarkingu viešbučiu. Dabar norint jame apsistoti siūloma beveik 700 eurų kaina. Man sumokėtų dabar tokius pinigus – negrįžčiau.

Linksmybės prasidėjo registratūroje – susiraukęs personalas, kreipiamės mes į juos angliškai, jie atsakinėja rusiškai. Paprašėme seifo rakto, sumokėjom 14 eurų – seifas neveikia, sakė pataisys po valandos – laukėme nuo 12 iki 22 val., nes buvome pas meistrelį užrašyti 14 eilėje, jis turi daug darbo – suprask viskas lūžta – kai pasakėme, kad einame miegoti ir atiduokite pinigus, tai tada teikėsi ateiti ir pataisyti. Laukėme, kol sutvarkys kambarį iki 14 val., o kai atėjome, nebuvo nei rankšluosčių, nei baltos patalynės...

Laukiant, kol 16 val. atneš, ką reikia, nusprendėme eiti į pliažą – taigi, mums pasakė, kad ir pliažo rankšluosčių nėra – neškitės savo... What?!

Kambariai – šviesa nedega, tualetas nenusileidžia, ant lentynų ir šiukšliadėžių sluoksnis dulkių, netvarko, tik išneša šiukšles, kaip buvo pastos dėmė ant kriauklės, taip žiūrėjome, kada išvalys, deja, nesulaukėme. Norint kartą per savaitę pakeisti rankšluosčius, reikėjo kambarinę pasigavus į rankas jai įduoti nešvarius. Jei norėjai, kad paklotų lovą, teko palikti kelis dolerius.

Pliažas – tvarkomas tik vieną kartą per savaitę – aplink mėtosi nuorūkos, šiukšlės, saulėgrąžų lukštai, kai ateini 9 val., jau laisvų gultų nėra, žmonės tiesiasi rankšluosčius tiesiog ant smėlio, laksto šunys. Bendri tualetai baisūs, apkakoti tikrąja ta žodžio prasme (įskaitant ir registratūros tualetą), todėl eidavome tik į savo kambarį, nes Palangos viešas pliažas ir jo tualetai atrodo geriau nei šio viešbučio.

Pliažo barą, kai valo, tai visas srutas pila tiesiai į pliažą po gultais, eina kanalizacijos kvapas.

Maistas – pasirinkimas neblogas daug daržovių, bet per vakarienę jau būnant kai kurios iš jų būna jau parūgusios. Tik atėjus valgio metui jau susidaro didelės eilės, visi aptarnaujantys darbuotojai maždaug 18-20 metų nespėja visko paruošti, pervargę, po stalais mėtosi šiukšlės, ant stalų nenunešti indai – pats turi pasirūpinti įrankiais, švara, slankioja po salę nutriušę katinai. Trys iš mūsų kompanijos dėl tokių „gerų“ sanitarinių sąlygų suviduriavo.

Nuėjus į LA CARTE žuvies restoraną – atnešė žuvį daug prasčiau atrodančią ir paruoštą nei pagrindiniame restorane, kur yra švediškas stalas, o kai padavėjas, imdamas užkandžių lėkštę, kurioje buvo naudoti įrankiai, tiesiog ją patraukė ir numetė nešvarius ant staltiesės – suprask –juos dar naudosi pagrindiniam patiekalui, neapsikentėme – išėjome valgyt į bendrą salę – jie turbūt apskritai nežino, ką reiškia žodis restoranas.

Baseino baras – nuolat pritrūksta stiklinių, praktiškai iš po nosies paima pusiau išgertus gėrimus, kuriuos pats turi atsinešti. Gėrimai – tik baltas, raudonas vynas, alus, džinas, vodka, viskis, keli sirupai ir kola ar spraitas – įjunk vaizduotę ir pats susigalvok kokį kokteilį nori iš šio asortimento pasidaryti. Barmeno šypseną gali išvysti nebent tada, kai įduodi jam eurą ar dolerį.

Animacija – kadangi viešbučio lankytojai buvo turkai ir rusai, tai groja tik tokia muzika, dieną mačiau prie baseino tik kelis jų šokius ir suorganizuotą vandensvydį ir tinklinį. Vakare minimali diskoteka vaikams, suaugusiems bandė daryti karaoke ir misterio rinkimus, bet labai silpnai, o per turkišką naktį atvažiavo pasirodyti, matyt, vietinės reikšmės mokyklos folkloro grupė su pilvo šokėja.

Kai paskambinome viešbutį siūliusiai agentūrai, kuriai pirmą dieną paskambinome ir pasakėme, kad esame nepatenkinti tvarka, jie pareiškė, kad iki šiol niekas nesiskundė.... Really?! Kai paprašėme pakeisti viešbutį, pasakė, kad nėra aplink gerų viešbučių, o jei norime, primokėkime po 500 eurų. Kai pareikalavome atlyginti bent moralinę žalą, gal galėtų pasiūlyti kelionę nemokamai, pavyzdžiui, į Efesą, susisiekė su agentūros atstovais ir pasakė, kad suorganizuos kelionę į vietinį Didimą nemokamai (kaina 20 dol.), o mūsų pasirinktoms kelionėms į Efesą ir pasivažinėjimą džipais padarė nuolaidą – nuleido kiekvienam lygiai po du eurus – dar vienas pasityčiojimas! Nuvažiavus į kelionę po Didimą, pasitiko rusų agentūros atstovė, kuri nelabai sugebėjo išversti vietinio turko gido pasakojimą iš anglų į rusų kalbą – ji tik skaitė tai, ką pasirašiusi sau, bet ką jis pasakojo, tiesiog nevertė – turėjome patys dirbti ir vertėjais.

Kalbantis su Monika, ji pareiškė, kad mes galime rašyti skundą, bet mes visi 10 žmonių kompanija atvažiavome ilsėtis ir mėgautis jūra (kiek čia dar buvo įmanoma mėgautis), o ne vėl dirbti ir pildyti dokumentų ar sėdėti lobby, bare prie WiFi vis laukiant atsakymų dėl problemų sprendimo. Žinojom, kad važiuojam ne į penkių žvaigždučių viešbutį, bet sumokėjus už kelionę daugiau nei 500 eurų, nesuprantame apskritai už ką mokėjome – čia visiška skylė.

Beje, nuotraukos, kurios yra agentūros viešbučio aprašyme, matyt, darytos prieš kokius 5-erius metus. Kadangi visi čia rodomi padengti lauke stalai dabar jau nudrožti, sulūžę ir nenaudojami, kaip ir stalo tenisas ar mini golfas.

Taigi, grįžusi parašiau agentūros svetainėje savo atsiliepimą apie šį viešbutį, tačiau jie neatspausdino. Dabar suprantu, kodėl nematėme viešbučio atsiliepimų jų svetainėje ir mes. Aš dėjau kryžių ne tik ant šio vargano Didimo krašto ir jo viešbučių. Atostogos visiems 10 mūsų kompanijos narių buvo tiesiog sugadintos. O mūsų jubiliatė tikrai dar ilgai prisimins savo gimtadienį, deja, tikrai ne iš gerosios pusės.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Kviečiame fiksuoti savo gyvenimo sąlygas Lietuvos pajūryje, užsienio kurortuose, papasakoti, ar mokėti pinigai atitiko kokybę, kas patiko, o kas – ne! Pasidalinkite rekomendacijomis ir pastabomis su kitais poilsiautojais!

Publikuosime jūsų istorijas, o įdomiausios istorijos autoriui padovanosime Vido Kaupelio ir Algimanto Deikaus albumą „Nuostabi šalis“. Su laimėtoju susisieksime asmeniškai, konkursas skelbiamas iki rugpjūčio 19 d.