Kaip ten yra sakoma – kad blogis klestėtų, pakanka, jog geri žmonės nieko nedarytų. Taip sakoma apie veiksmus, bet man atrodo tas pats galioja ir kalbant apie žodžius ir pasisakymus. Ypač viešus. Tam, kad nerimą keliančios ar atvirai kvailos mintys funkcionuotų viešame diskurse ir galiausiai, kaip savaime suprantamos, nusėstų žmonių ar politikų galvose, o dar vėliau jomis remiantis būtų priimami ir sprendimai kartais pakanka tiesiog nuspręsti, kad nesilesiu į diskusiją su tais, kuriems nepritariu. Bet vadovaujantis filosofija „duok durniui kelią“, ilgai netruks, kol pajausime, kad visi tiesiog stovime tiems žmonėms už nugarų ir mūsų ne tik niekas nebegirdi, bet ir nebemato.
Aplankiusi močiutę ir jai eilinį kartą leisdama vaistus nuo skausmo netrukau sužinoti, kas tarp senjorų pastaruoju metu yra tapę viral reikalu. Ne pensijų dydis, ne kainos ir ne eilės prie dantų protezų. Tai per televiziją paskleista nuomonė, kad šie žmonės nė euro neverti. Peržiūrėjau internete laidos įrašą ir lengvai pakraupau – taip, mano galva, tai viena iš tų minčių, kuri itin pavojinga ir apie kurią tylėti tiesiog negalima.
Jei Lietuvoje dar galioja Konstitucija, ji draudžia diskriminaciją dėl socialinės padėties, gina žmogaus teisę į gyvybę ir įtvirtina visų asmenų lygybę prieš įstatymus. Suprantama, aštrios, išsišokančios idėjos kur kas ilgiau išgyvena namų virtuvėse, laiptinėse ar poliklinikų eilėse, bet vis tiek – lazda buvo smarkiai perlenkta, o nerimo sukėlę pasisakymai labai panašūs į antikonstitucinius.
Tokios politinės ideologijos kaip komunizmas ar nacizmas savo laiku irgi prasidėjo nuo išskaičiavimų vertas-nevertas, kas netruko pavirsti gulagais ir getais. Mano prosenelis buvo partizanas, žiauriai nužudytas ir po mirties apdovanotas atminimo ženklais. Tėtis – kaltas už nieką, gimęs tremtyje ir ten augęs nepavydėtinomis sąlygomis. Todėl nesvarbu, kokiu drabužiu aprengta ateina idėja, bet jei ji yra diskriminuojanti ir gąsdinanti vieną pažeidžiamiausių visuomenės grupių, būtinai reikia suklusti.
Truputį apie amžių: Valdas Adamkus 72 metų buvo išrinktas prezidentu, Vytautas Landsbergis 56 metų tapo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu. Į amžino poilsio vietą šią savaitę palydėtas Virgilijus Noreika būdamas 80 apdovanotas Komandoro laipsnio Italijos Žvaigždės ordinu, o ekonomistas Leonidas Hurwiczas Nobelio premiją gavo būdamas 89 metų. Tuo tarpu buvusių kūdikių, o dabar – žlugusių vilčių, kitaip sakant, įvairaus plauko nusikaltėlių pas mus pilnos įkalinimo įstaigos. Taip kad kūdikio viršenybės prieš pensininką idėja neatlaiko elementaraus išskaičiavimo.
Na, ir paskutinis punktas. Idėjos autorius Raimondas Kuodis laidoje pristatytas ekonomistu, bet jis yra vienas Lietuvos banko vadovų ir man sunku įsivaizduoti, kad viena jis kalbėtų kaip nepriklausomas specialistas, o kitką – kaip Lietuvos banko pareigūnas. Nenorėdama skubėti nuteisti žmogaus, skaičiau jo feisbuko profilį ir nusivyliau. Tas pats cinizmas, teiginiai apie trūkstamus milijonus elementarioms vaikų operacijoms. Neteko girdėti, kad pas mus vaikų nebeoperuoja ir tai tapo visuotine mūsų šalies problema. Ar tai tiesiog whataboutizmas?
Net nežinau, kaip užbaigti, kaip priversti suklusti ar ko paprašyti. Ekonomiste R. Kuodi, dėl jūsų „įžvalgų“ 1 mln. eurų vertės visuomenės narė vos nenulėkė nuo kelio, skubėdama pas nužudytų partizanų dukrą, savo močiutę užmiestyje. Būkite malonus, taupykite mintį, pasverkite žodį, juk žmonės – ne klozetai.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.