Paprašiau, kad atidėtų nors metams mokymus vien todėl, jog mažasis jau bus paaugęs ir žmonai bus lengviau, nes jam jau bus beveik dveji metukai ir jis jau normaliai vaikščios. Parašiau prašymą tarnybos atidėjimui, pridėjau reikiamus dokumentus t.y. vaikų gimimo liudijimus, santuokos liudijimą, šeimos sudėties pažymą, prašyme nurodant, jog šeimoje auga du mažamečiai vaikai.

Su manimi buvo susisiekta ir tuomet gavau tokius atsakymus: žmona vaikais pasirūpins! Sakau, kas garantuos, kad vienas vaikas nesusirgs ir kas nuveš pas gydytojus, nes išeina, jog žmona turės vežtis metų neturintį kūdikį į polikliniką. Atsakymas: mokymai vyksta gegužės mėnesį ir tuomet vaikai neserga.

O jei susirgs kokiu roto virusu ir kas tada? Pavasarį roto virusais vaikai neserga. Sakau, kas man kompensuos darželio išlaidas, nes tuomet vaikas neis į darželį, aš jį kiekvieną rytą automobiliu vežu į darželį. Atsakymas, jog jei vaiko nevedi į darželį, tai ir mokėti nereikia! Sakau, ką jūs kalbate, taigi turi būti pateisinama priežastis. Atsakė, kad neturi, nes konsultavusi moteris pati turi vaikų ir žino, o, be to, bus mokamas atlyginimas t.y. trijų paskutinių mėnesių vidurkis mokamo darbovietėje, tad finansiškai nenukentėsiu.

Nenukentėsiu, bet iš šeimos biudžeto turės būti atseikėta 60 eurų darželiui! O tai savaitės maisto krepšelis mūsų šeimai. Dėl to labai abejoju, ar šitie žmonės turi vaikų ir ar apskritai supranta, ką reiškia auginti vaikus? Mes šalia močiučių ir senelių neturime.

Dar vienas klausimas būtų: pažįstamas parašė prašymą, kad turi du mažamečius vaikus ir jam mokymus atidėjo. Nereikėjo jokių pažymų! O dabar aš viską turiu įrodyti dokumentais, jog man gali būti padaryta neproporcingai didelė asmeninė žala auginančiam du mažamečius vaikus. Beje, lygiai prieš metus balandžio mėnesio pabaigoje mano vyresnysis vaikas buvo susirgęs roto virusu ir savaitę teko man kartu su vaiku gultis į infekcinę ligoninę, nes žmona tuo metu laukėsi. Kaip ir viskas tvarkoje – informuoji darbdavį ir problema išspręsta. O jeigu analogiška situacija mano tarnybos metu? Kas tada? Niekas juk neišleis. Atsakymas – tai ne priežastis atidėti mokymus!

Labai priešiškas nusistatymas, nieko per daug neaiškina, tiksliau, nieko neaiškina, kad įmanoma metams atsidėti tarnybą ir t.t., nes pačioje pradžioje paklausus, ar būtų tokia galimybė, buvo atsakyta, jog negalima. Sakau, bet aš turiu teisę rašyti prašymą ir tai numato įstatymai, tuomet atsakymas buvo, kad taip, turiu tokią teisę. Kaip čia pasakius bendravimas iš jų pusės labai „naglas“, net neleidžia pasisakyti, kokia situacija ir t.t. Aš taip „naglai“ su nepažįstamu žmogumi niekada nebendrauju, turbūt bėda ta, jog menkai išsilavinę žmonės tokias pareigas užima mūsų Lietuvos kariuomenėje.

Aš labai geranoriškai norėjau paaiškinti, kokia mano situacija, kad šeimoje auga du mažamečiai vaikai ir t.t. ir kodėl reikia kitiems metams atidėti, bet vietoj to gavau arogantišką ir „naglą“ bendravimą ir atsakymus, informacijos nesuteikimą. Vien dėl to man pasidarė pikta! Jopapa, aš dirbu privačiame sektoriuje ir esu mokesčių mokėtojas, tad gal nereiktų to mokesčių mokėtojo laikyti skuduro vietoje!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.

Komentuoja Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Verbavimo ir viešųjų ryšių skyriaus vyresn. specialistas vyr. ltn. Ignas Bačiulis

Kiekvienas karo prievolininko prašymas yra svarstomas individualiai, atsižvelgiant į pateiktus argumentus, bei dokumentus, todėl lyginti šios situacijos kitų karo prievolininkų atžvilgiu negalime.

Šiuo atveju karo prievolininkas galimai nepateikė svarių argumentų, kaip jo šeimoje yra sprendžiamas vaikų priežiūros klausimas, kai karo prievolininkas serga, išvyksta į komandiruotę ar panašiai.

Pažymėtina, kad sprendimas gali būti skundžiamas per 10 dienų nuo jo gavimo dienos krašto apsaugos ministrui teisės aktų nustatyta tvarka.