Esu abiturientė vienoje iš dešimties geriausių Lietuvos gimnazijų, tai noriu paminėti ne todėl, kad galėčiau tuo pasigirti, o todėl, kad įsivaizduotumėte, kokie motyvuoti ir protingi mokiniai čia mokosi.
Šimtadienis daugumoje mokyklų yra svarbi šventė, o pas mus tikrai laukiamiausia. Šią dieną pradedame mokykloje: persirengiame įvairiais personažais, pasipuošiame automobilius, sugalvojame įvairių išdaigų. Deja, mūsų „akademinėje gimnazijoje“ tiek metų vykstančią tradiciją bandoma sugriauti kasmet. Į pamokų lankomumą dabar yra žiūrima griežčiau – einama per kabinetus ir stebima, kiek žmonių atėjo į pamoką, pamokų metu dvyliktokai yra išvaromi iš koridorių, draudžiama klausytis muzikos. Na, juk per vieną dieną pablogės egzaminų rezultatai, suprantate.
Pirmadienį ilgosios pertraukos metu mus visus skubiai iškvietė į susirinkimą aktų salėje ir pradėjo pasakoti, kokie negeri žmonės esame, nes mūsų poelgiai užkliuvo administracijai ir jie, jau šventės metu padarę ypatingą atmosferą, ją dar išdidino. Kadangi mes taip laukėme šimtadienio, įsivaizduokite, kokie linksmi visi šėlioja mokykloje. Iš dalies padarėme negražių dalykų, kažkas pasakojo sugadinęs langą (kiek žinau iškrito pora varžtų, langą įdėjo atgal, viskas veikia). Tačiau vienas vaikinas, tikrai gerbiamas tiek mokytojų, tiek mokinių, šimtadienio vakarinėje dalyje atsiprašė už tokį poelgį, tačiau tai nebuvo svarbu mokyklos mokytojams ir darbuotojams. Savo pirmadienio kalboje direktorė ir vienas garbus mokytojas jo nuoširdžius žodžius apie tai, kad šimtadienis yra širdyje apdergė, neva „jausmai yra negarbinga, o svarbiausia tai turtas“!
Svarbiau administracijai buvo „patyčios“. Lietuvoje pastaruoju metu šis žodis yra vartojamas tikrai dažnai. Maždaug prieš keletą savaičių gimnazijoje lankėsi vienas politikas ir jis mums patyčias apibrėžė kaip stipresnio tam tikrą smurtą prieš silpnesnį, tačiau, kai stipresnis apkaltina silpnesnį patyčiomis, tai nėra patyčios, tai tokio skaudaus ir nemažai kam pažįstamos būsenos iškraipymas. Būtent tai padarė mūsų gimnazijos direktorė, ji mūsų pokštus, kurie nebuvo pikti, kurie buvo skirti ne jai ar kitai administracijos narei ir nei jokiai kitai mokytojai ar mokyklos darbuotojai pavertė „patyčiomis“.
Ką mes padarėme, tai buvo šokis pagal tikrai visiems žinomą daina (kas nešokinės...), čia tikrai nebuvo jokios intencijos įžeisti mokyklos bendruomenę, kaip suprantate. Dainos viduryje, ji buvo sustabdyta pavaduotojos, na, o pykčio metu mes išvadinti ne viso proto, žemo lygio žmonėmis (neatsižvelgiant į tai, kad išvertus daugumos per radiją girdimų angliškų dainų tekstus rastume dar įvairesnių žodžių, nei tas nelemtasis).
Labiausia buvo supykta dėl mokinių įsiveržimo į mokytojų pamokas. Taip, pripažįstu, kad įsiveržę elgėsi negražiai, pagal pasakojimus jie piešė ant lentos, rašė į mokinių sąsiuvinius, apkabinėjo tualetiniu popieriumi gėles, dėl šito nesiteisinsiu. Tačiau, mano nuomone, bet kuris mokytojas visų pirma galėjo neįsileisti tokios minios, žinodamas, kad šimtadieninkai tikrai nebus labai kutūringai nusiteikę.
Juokingiausia, kad užkliuvo ir mokinių aprangos. Buvome apkaltinti išsidergimu iš šventės, kurios prasmė yra išėjimas iš vaikystės, nes kai kurie mokiniai kostiumo detale pasirinko beisbolo lazdą, kirvį ir šautuvą. Gal čia ir akademinė gimnazija, bet spektaklio metu niekas neklausinėja, kodėl yra parodytas treningus vilkintis pilietis, nusikaltimas arba nužudymas. Mes lygiai taip pat teatlikome vaidmenis.
Taip pat visiems labai užkliuvo lapeliai išdalinti visoje mokykloje. Ant jų užrašyta: „sistema čiulpia“. Kad ir kaip dabar galėtų atrodyti, kad jie tikrai buvo skirti įžeisti, aš galiu paliudyti, kad pati prisidėjau prie jų darymo ir jie buvo skirti ne švietimo sistemai, kad ir kokia ji būtų, ne mokytojams ir ne direktorei, tai buvo tik pokštas, kurį tarpusavyje mokiniai sako jau ne vienerius metus, jis plačiai paplitęs internete. Mes persirengėme įvairiais personažais, lapeliai buvo lygiai toks pat vaidmuo, mes tikrai tyčiojamės iš tų žmonių, kurie feisbuko komentaruose tai parašo ar tų, kurie palieka tokius užrašus ant pastatų. Bet po tokios nepasitenkinimo bangos galiu pasakyti, kad taip, jis galėtų būti skirtas mokyklos mokinių žeminimo sistemai. Nenorėjome tuo pažeminti mokyklos ir į tai sureaguota buvo ypač negražiai.
Mūsų paklausė, ką mokykla mums padarė, kad praleidome tiek darbo užrašydami tokius lapelius. Deja, atsakymo jiems nereikėjo, kai atsistojo pasisakyti keletas mokinių. Visų pirma pasisakyti išėjo jau minėtas vaikinas, kurio kalba buvo iškraipyta, deja, iš jo žodžių ištraukta buvo tai, ko ir norėjo valdžia, atsiprašymo jie nepriėmė, sutiko tik su sąlyga, kad surinksime pinigus už sugadintą langą. Šis vaikinas buvo viešai pažemintas.
Kitas vaikinas irgi bandė atsiprašyti, jo žodžius bandė pertraukti. O labiausiai supykdė visus abiturientus direktorės ir pavaduotojos elgesys kalbant mokinei. Jos visiškai neklausė, pradėjo kalbėtis tarpusavyje.
Straipsnį parašiau iš nusivylimo. Asmeniškai aš šią mokyklą ypač myliu ir gerbiu jos mokytojus, tačiau ši situacija parodė, kad mokiniai yra mokomi būti vartotojais, akademistais, o ne mąstančiais žmonėmis, kurie vieną dieną norėjo pabūti chaose, norėjo vienai dienai pabėgti nuo sustyguotos tvarkos, juk mokyklos misijoje parašyta: „Ugdome savarankišką, laisvą ir dorą asmenybę; Kritiškai mąstantį Lietuvos pilietį.“
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Abituriente, papasakok, kaip tu praleidai šimtadienį? Ar viskas vyko taip, kaip norėjai? O gal pastebi trūkumų, kuriais nori pasidalinti? Rašyk el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Šimtadienis“.