Pirmoji diena
Viešbutis 3* . Įėjus į viešbutį jau iš karto nustėrome. Purvinas, nevalytas, visur dulkės. Registratūroje už geresnį kambarį pasiūlė sumokėti papildomus 20 Eur. Sutikome, nes galvojome gal tai padės gyventi geresnėmis sąlgygomis. Užėjome – vau! Skylėti užvalkalai badė akis. Dušas purvinas. Visur dulkės. Na, pagalvojome, Afrika. Apsivalysime patys. Taip ir padarėme. Kai pasidėjome daiktus, ėjome papietauti.
Viskas įskaičiuota:
Maistas: keturi marmitai.
Pusryčiai. Skumbrė, ryžiai, dvi daržovių lėkštės pasirinkimui. Skumbrės pats negali įsidėti. Įdeda virėjas. O tai vadinama švedišku stalu.
Pietūs. Jų metu stebime, kaip baigiasi salotos. Jas iš tų dviejų likusių sumaišo.Tarkime, buvo lęšių salotos ir buvo agurkų salotos. Sumaišius jau lęšių-agurkų salotos.
Vakarienė. Tilapija, bulvės, makaronai, baklažanai. Desertas – plikyti sausainiai, manų pyragas., raudona želė. Dediesi maistą ir už baro nusispjauna barmenas. Bravo. Labai malonu. Po vakarienės einame miegoti ~21val., nes nėra ką daugiau veikti.
Antroji diena
Pusryčiai. Keptas kiaušinis, baklažanų salotos (na, vakar nesuvalgei karštų baklažanų, šiandien – salotėlės. Kaip ir viskas gerai). Desertui ta pati želė ir eklerai. Vandens paprašiau, atsakė, kad mokamas. Na gal neįskaičiuotas. Rimtai?
Po pusryčių
Pokalbis su gidu. Pasiūlė nemokamą kelionę po parduotuves. Kur lietuvė gidė? Gerai, kad tėvai kalba rusiškai, todėl susikalbėjo, nes anglų kalbos kaip ir neprireikė. Vėliau laukė poilsis prie jūros.
Pietūs. Mėsos kukulių 5 vnt. įdėjo. Baklažanai, bulvės, ryžiai. Virtų kiaušinių salotos. Po pietų barmenas nedavė gėrimų. Turėjome pirkti. Administracijoje pasakė, kad priklauso... Kur tuomet problema?
Kelionė į parduotuves. Iš pradžių prisėdame ir išklausome instrukciją. Trys parduotuvės. Kailiai ir „kožos“. Aliejai ir arbatos. Suvenyrai. Kainos prasideda nuo 50 dolerių. Ačiū, tikėjomės nuveš į kokį prekybos centrą ir leis pasivaikščioti. Deja, prievolė būti būtent šiose parduotuvėse.
Vakarienė. Ko nesuvalgei pietų metu, tas liko vakarienei. Bet atsirado vaisių pasirinkimas net vienas – apelsinai. Bare pasibaigė „Sprite“ gėrimas ir „OUZO“ anyžinė degtinė. Turbūt per daug išgėrėme, nes penktadienio vakarui nespėjo papildyti. 21 val. vėl nebėra ką veikti. Einame miegoti.
Trečioji diena
Pusryčiai. Nei vaisių, nei vandens, nei stiklinių prie sulčių. Kolegos iš Lietuvos kavoje cukrų išsimaišė su akinių kojele. Svarbu, kad moki išsisukti iš padėties, šaukštelių taip ir neatsirado.
Ekskursija į Safarį. Įspūdį paliko neblogą, patiko pirmąkart pavažinėti po dykumas „bagiais“ (automobiliai, skirti važiuoti per smėlį – DELFI) ir pajodinėti kupranugarias. Siūloma ekskursija su pusryčiais įskaičiuoti į kainą. Įskaičiavo, bet pusryčių negavome.
Pietūs. Be nesklandumų papildė salotų asortimentą su virtais burokėliais, pavoliotais kokoso drožlėse.
Vakarienė. Jos meniu nustebino dėl vištienos blauzdelių. Tai buvo pagaliau mėsa. Bet jos pats įsidėti negali. Marmitas uždengtas. Turi paprašyti. Įdeda. Gerai, kad buvo salotų ir duonos, kadangi tos vištienos turėtų užtekti – daugiau neprašyk. Skanaus.
Ketvirtoji diena. Laisvadienis.
Pusryčiai. Kava, keletas salotų ir sūris. Vėl nėra vaisių. Na, tarkime, jie jų neturi. Gerai. Tėvas prie sūrio paprašė duonos. Reikėjo laukti, kol ją atneš. Atnešė. Iš rankų į rankas. Ir vėl – VAU Pusryčiams ir vandens norisi atsigerti. Reikia prašyti. Paprašai ir gauni, dabar jau nemokamai kažkodėl.
Išėjom pasivaikščioti į miestą. Kadangi viešbučio vieta ne itin patrauklioje vietoje, tai miesto centro ir neprieisi. Radom Didžiąją Mečetę. Apsilankėme.
Prieš pietus alkoholinių gėrimų neduoda, 10 minučių reikia palaukt. Palaukėme. Vis dar laukiame, vėluoja penkias minutes. Paklausiau, ar yra alaus šaldytuve, sako, čia tik už pinigus. Ir tai vadinasi „viskas įskaičiuota“? Nors tą patį alų pilsto. „Trina makaronus“, todėl nuėjau į administraciją. Paskambino pasitikslinti. Pasakė, kad bus už 30 minučių, nes pasibaigė. Pasiūlė alaus, nueiti į pliažą, kuris yra už 500 m. Ką? Aš jo noriu čia!
Pietūs. Trys salotų lėkštės. Kopūstai vakarykščiai kokosiniai, burokėliai, makaronų sriuba. Nekalbėkime apie skonį. Desertui želė ir kelių rūšių sausainiai. Ačiū. Pavalgėm. Ką veikti? Baseinas nešildomas. Lauke +26, bet vanduo ledinis. Juolab nevalytas. Programos jokios ar užimtumo nėra.
Viešbutis tuščias. Ilsimės.
Vakarienė. „Kokosiniai burokėliai“, mes ne kvaili, kad nematytume permirkusių ir prilipusių kokosų. Vakarykštės salotos, papuoštos prieskonine šakele, atrodytų kaip naujos. Deja. Lazanija su mėsa buvo visai nieko. Tėvukas paprašė mėsos iš marmitų. Opa. Keturi gabaliukai lėkštėje. Paprašė dar. Prašau jums dar padažo, bet ne mėsos. Suvalgėme, kad nebūtų tušti skrandžiai.
Daugiau nieko nebesinorėjo dėl tos pačios maisto rutinos. Pastebėjome, jog vietiniai savo lėkštes turi visiškai pilnas. Ant ryžių kalnas mėsos! Kalnas! Na, taip. Jie „ant mūsų“ taupo. O saviems prikrauna. Šaunu! Afrika! Tai reikia kaip nors suktis. Užtrukome vakarienės metu 15 minučių.
Po 19.15 val. ką veikiame? Einame į kambarius, į lovas, nes trintis aplinkui nėra tikslo. Veiklos čia išvis jokios nėra. Skaičiuojame, kad liko trys dienos iki išvykimo atgal į Lietuvą. Tėvynėje taip laukėme atostogų kelionės, o atostogose nori vykti greičiau namo. Labanaktis.
Penktoji diena
Labas rytas! Šiandien laukia ekskursija į didžiausią vandens akvariumą, bet popiet. Dabar pusrytėliai. Ateini į restoraną ir nieko nėra. Personalo nėra. Virtuvės darbuotojų nėra. Patys sau šeimininkai. Apsitarnavome. Galėjome patys pakilnoti marmitų dangčius ir įsidėti maisto į lėkštes. Buvo labai juokinga, nes jautėmės lyg vogtume.
Pietūs. Ramiai. Ekskursija į Didijį akvariumą ir Smėlio miestą. Apsilankymas mečetėje,
kurios nelankėme, nors lanstinuke kitaip rašoma.
Vakarienė. Trumpa. Incidentas moters kambaryje – dingo žiedas. Nice! Ir jokių veiksmų. Visi bėga tikrinti lagaminų.
Rytas. Papusryčiavome. Laukiame kelionės su jachta prie rifų. Tai turbūt geriausias visos kelionės įspūdis. Davė skanius pietus. Atsigavome.
Kalbėjome, kad jau nenorime grįžti į savąjį „urvą“. Visi malonūs, mandagūs. Jautiesi žmogumi. Taip gera toje jachtoje, bet kelionė baigėsi ir grįžome į realybę. Paskutines dienas praleidome rymodami viešbutyje, kadangi daugiau jau nieko nebenorėjome, tik greičiau namo.
Labai gaila, kad teko tai patirti. Kelionės kaina – 1222 Eur už savaitę, kad pasijustum urviniu žmogumi. Niekam to nelinkiu ir tokių kelionės siūlymų neturėtų išvis būti. Viešbutis nuo buvusio aprašymo skiriasi kaip diena ir naktis. Purvinas, o personalas nežmogiškas. Viskas įskaičiuota tapo „išskaičiuota“ labiau.
Ne taip turėjo viskas būti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI skaitytojai, pasidalinkite ir jūs savo atostogų įspūdžiais Lietuvoje ir užsienyje. Gal jums pavyko sutaupyti ir tuo pačiu patirti geriausius įspūdžius? O galbūt kaip tik permokėjote ir esate nusivylę? Siųskite savo įspūdžius, pridėkite, jei turite, ir nuotraukas el. p. pilieciai@delfi.lt. Jeigu kelsite į sistemą, nurodykite savo el. paštą.
Įdomiausios istorijos autoriui padovanosime tris knygas: Juzefo Ignaco Kraševskio „Paskutinė iš Slucko kunigaikščių“, Dalios Kutraitės „Nokstančių bananų kvapas“ ir Ingos Liutkevičienės „15 metų su Galina Dauguvietyte“.