Beje, važiuojant metro, kiekvienoje stotyje puikavosi „Poliakov vodka“ reklaminiai stendai, bet, aplankius gerą dešimtį restoranų, nei karto neteko matyti nei girtų, nei kad kas nors užsisakytų degtinės. Vadinasi, ne tokia jau didelė įtaka tos reklamos. Iš kitos pusės pagalvojus, juk narkotikai tikrai niekur nereklamuojami, o narkomanijos problemos visose šalyse kasmet didėja.

Restoranuose, stebint vietinių bei turistų elgesį, krito į akis, jog portugalai bei kitų pietinių šalių turistai tenkinosi vyno taure, o anglai bei vokiečiai – alaus bokalu. Per Naujųjų Metų sutikimą buvo sukurta tikrai šventinė atmosfera ir puiki nuotaika be nereikalingo triukšmo, petardų ir visos tos erzelynės, taip būdingos mūsų šaliai. Po dvyliktos valandos nakties galėjome ramiai miegoti viešbutyje prie atviro lango.

Aišku, kitas mentalitetas, kitos tradicijos, kita kultūra didingos šalies, kur niekas, kaip pas mus, 50 metų nediegė degtinės lakimo tradicijų. Beje, pirmą kartą teko Portugaliją aplankyti 1992 m. Tais metais Lietuvoje įkūrėme Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociaciją, ir Portugalijos analogiška draugija pirmoji mus pasveikino ir pakvietė atvykti į šalį susipažinti su portugališku pirminės sveikatos priežiūros modeliu.

Teko ne tik aplankyti įvairias sveikatos priežiūros įstaigas, susipažinti su šalimi, bet ir padiskutuoti su portugalų daktarais apie įvairias problemas, paliečiant ir alkoholizmo klausimus. Bandžiau paaiškinti, jog prieš Rusijos okupaciją Lietuvoje vyravo visiškai kitokios gėrimo tradicijos. Alus buvo daugiau kaip bendravimo, o ne nusigėrimo priemonė. Gerai kompanijai vyrų visam vakarui užtekdavo 250 ml degtinės, kuri buvo geriama vos ne iš antpirščio dydžio taurelių.

Ir žinote, tuo metu mane gerokai nustebino portugalų pasiūlymas – diegti vyno vartojimo kultūrą ir tradicijas, t.y. išmokti ragauti ir mėgautis geru vynu, o ne gerti iki nusigėrimo. Juk žmonijos istorija rodo, jog net jau prieš 6000 metų buvo vartojami tam tikri alkoholiniai gėrimai švenčių metu kaip atsipalaidavimo bei bendravimo priemonė. Nuo to mes niekur nepabėgsime ir žmogaus prigimties nepakeisime.

Svarbu nesimėtyti į kraštutinumus. Gerai atsimenu, kaip mano patėvis, smetoninių laikų inteligentas, kuris organiškai nemėgo kraštutinumų, tarp kitų patarimų man, sakydavo, jog blogiausia, kai buvusios prostitutės pradeda aiškinti apie dorovę, o buvę alkoholikai bando diegti sveikos gyvensenos principus ir kalbėti apie aukštą moralę.
Nesupraskite manęs klaidingai. Aš gerai suprantu alkoholizmo problemų mastą, bet taikomos priemonės turi būti adekvačios, ko realiai aš dabar kaip tik ir pasigendu.

Savo laiku alkoholizmui gydyti taikyti darbo ir gydymo profilaktoriumai (kalėjimo tipo įstaigos, į kurias buvo uždaromi alkoholikai) tikrai nedavė norimų rezultatų. Manau, kad alkoholinių gėrimų draudimas iki 20 metų yra tikrai perteklinė (jei ne idiotiška) priemonė, kuri gali, beje, kaip ir pilną fiasko kažkada patyręs „Sausas įstatymas“, turėti atvirkštinį efektą. Nejaugi galvojame, kad 18-19 metų jaunimas dar nesubrendęs, dar nesusiformavusios asmenybės. Kiek tokio amžiaus jaunimo jau yra sukūrę tvirtas šeimas, yra firmų vadovai ir Lietuvai duoda tikrai kur kas daugiau naudos, negu kai kurie Seimo nariai. Kodėl mes visuomet norime išsišokti Europoje ir ne ten, kur reikia. Kodėl nepasimokome iš kitų šalių patyrimo. Beje, kokios pasekmės mūsų laukia po tokių įstatymų priėmimo.

Galbūt, A. Veryga džiaugsis, jog pagal statistinius duomenis kažkiek sumažės alkoholio vartojimo mastai. Bet realiai, didžiuliai kiekiai alkoholio bus nuperkami Lenkijoje bei Latvijoje, atsidarys daug nelegalių alkoholio prekybos taškų, mėlynanosiai prie krautuvių aktyviai siūlys savo paslaugas jaunimui, o kaimuose atsigaus pilstuko ir samanės fabrikėliai. Jaunimas gers ne aludėse, kavinėse ar restoranuose, o namuose, kur bus išgeriami tikrai didesni kiekiai alkoholio. Žinote, būdamas Portugalijoje, bažnyčioje uždegiau žvakutę, kad mūsų Seimas daugiau nepriminėtų kvailų įstatymų, bet, matau, jog nepadėjo.

Problemų, be abejo, pas mus yra daug, ir niekas to neneigia. Problema yra ir tai, kad vos ne kiekviena šou pasaulio žvaigždutė dabar geru tonu laiko kavinėje ar restorane prisigerti, po to būtinai vairuoti mašiną, įkliūti policijai, kas būtinai ištransliuojama per visas televizijas bei kitas informacijos priemones. Paaugliai (14-17 metų) išsižioję stebi, kaip „kietai“ atrodo jų „dievukai“, kuriais norisi sekti ir būti panašiais į juos.

Gal, vis dėlto, nereikia tokių dalykų rodyti per televizijas ir dykai reklamuoti tų, kurie tikrai nenusipelno tokio dėmesio. Gal atsisakykime beprasmiškų „alkoholikų anketų“ poliklinikose, o pinigus nukreipkime edukacinių programų jaunimui kūrimui. Užimkime jaunimą, kad kiekvienas susirastų pagal savo poreikius ir galimybes, ką įdomaus veikti. Išskirkime reikiamas lėšas, kad masiškai būtų organizuojamos įvairios viktorinos, konkursai, pažintinės išvykos į kitas šalis, išplėsta veikla sporto klubų, būrelių ir t.t. Patikėkite, kad perteklinio alkoholinių gėrimų vartojimo problemų vien draudimais tikrai neišspręsime. Būtinos kompleksinės priemonės, ir rezultatų teks laukti pakankamai ilgai.

Beje, kaip vieną iš priemonių, siūlau Seime steigti anoniminių alkoholikų klubą, nes dar tikrai ne visi prisipažino, kad yra kankinami alkoholizmo demonų.

Beje, klubo nariams, siūlyčiau nedalyvauti balsavime, kai bus balsuojama dėl sveikos gyvensenos, alkoholinių gėrimų ribojimo ir panašių klausimų.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.