Karininkas A. Juozapavičius palaidotas Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčios šventoriaus kapinėse (Savanorių g.). Reikia pasakyti, kad čia jis palaidotas ne iš karto. A. Juozapavičius buvo nušautas ant Alytaus miesto tilto 1919 m. vasario 13 d. Tuo laiku viena Alytaus dalis (kairėje Nemuno pusėje) priklausė bolševikams, kita (dešiniame Nemuno krante) – jau buvo mūsiškių. Lietuvos savanoriams teko kuo greičiau kūną pernešti į mūsų pusę, kad priešai to nepadarytų pirmieji ir jo neišniekintų.

Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Vieni šaltiniai nurodo, kad A. Juozapavičius laikinai buvo palaidotas Šv. Liudviko bažnyčios šventoriuje (dešinėje Nemuno pusėje), kiti – jog vieno ūkininko valdose. Atkovojus iš bolševikų visą Alytų A. Juozapavičius su visomis iškilmėmis perlaidotas Šv. Angelų Sargų bažnyčios šventoriuje. Buvo kalbama, kad karininko pulko kariai norėjo iškarto pastatyti paminklą, tačiau kovos ir neramus laikas sumanymo įgyvendinti neleido. Tai nutiko 1922 m. rugpjūčio 20 d. Į paminklo atidarymo iškilmes atvažiavo Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginiskis, krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas, visa eilė aukšto rango valdininkų ir karininkų, sugužėjo nemažai vietinės visuomenės. Buvo daug oficialių kalbų. Šį įvykį plačiai nužvelgė ir to meto spauda. Dienraštis „Lietuva“ rašė: „Po pamaldų, kurias atlaikė įgulos kapelionas paminklą pašventino ir 12 val. Valstybės Prezidentas A. Stulginskis paminklą atidarė. Atidarymo metu aukštai skraidė orlaiviai.“

Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Paminklas, kurį projektavo patys pulko karininkai, aprašytas taip: „turi akmeninę papėdę (pjedestalą) ant kurio pastatytas iš artilerijos šovinių kryžius; iš priekio į pjedestalą įmūrytas kulkosvaidžio skydas, ant kurio yra parašas, žemiau gi a.a. karinin. Juozapavičiaus atvaizdas ir Vyčio Kryžius. Paminklas aptvertas grandimi. Paminklą suprojektavo I-ojo pulko karininkai. Įspūdžio paminklas visiems daro juo gražiausio, ištiktųjų geresnio, gražesnio šiomis vis dar sunkiomis pulko gyvenimo aplinkybėmis, paminklo ir nebūtų buvę galima. Garbė ir visos visuomenės padėka I-jo Gedimino pulko kariams už jų – taip gražaus ir kilnaus sumanymo vykdymą!“

Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Be karininko A. Juozapavičiaus šiose Alytaus kapinėse yra palaidota 114 Nepriklausomybės kovų savanorių. Jų kapus, kaip ir visoje Lietuvoje, žymi betoniniai kryželiai, kuriuos 1927 m. sukūrė skulptorius Antanas Aleksandravičius, o patobulino dailininkas Adomas Varnas.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.