Bet Kauno savivaldybės kabinetukuose sėdi toli gražu ne karalaičiai, o paprasti piliečiai, kuriems, panašu, atėjo laikas gauti diržo nuo tėčio Visvaldo.
Beveik prieš metus Kauno savivaldybė kėlė šampano taures – šventė netikėtai atėjusią šlovę po to, kai išties spalvingai ir netikėtai pasveikino Vilnių su gimtadieniu. Pamenate akciją, kai visi vilniečiai buvo kviečiami aplankyti Kauną su galimybe ten nuvykti visiškai nemokamai?
O šampaną po šios akcijos, kuri praėjo itin sklandžiai ir pelnė, rodos, nenugludinamą šlovę Kauno savivaldybei, šauti vertėjo. Juk ar ne rizikinga vilniečiams dovanoti „one way ticket“ į Kauną žinant kauniečių ir vilniečių karus?
Bet sveikiname, ši idėja išties buvo puiki. Po jos sekė visas glėbys sėkmingų akcijų. Net kelių tvarkymo darbai neerzino vietinių, nes kažkaip visai smagiai nuteikdavo lentelės su užrašu „Atsiprašome, Kaunas tvarkosi!“. Paprasta ir aišku – jei nori namuose pasidaryti remontą, teks šiek tiek pakentėti ir pagyventi dulkėse ar be patogumų. Bet juk koks malonumas užlieja baigus darbus!
Ir taip kone metus, nuo pat sausio Kauno savivaldybės viešųjų ryšių komanda tiesiog triumfavo visuose darbuose, kurių imdavosi, ir beveik nespėjo pinti pelnomų laurų lapų į savo vainiką, kuris vis didėjo, pūtėsi, augo ir gražėjo, kol... Atėjo Kalėdos.
Galite dabar ironiškai šyptelti ir baigti skaityti, jei manote, kad toliau kalbėsiu apie ginčus „kieno eglutė gražesnė“. Visiškai ne.
Pirma – dažnam miestiečiui pagrindinė miesto eglė yra vienintelė galimybė pasigrožėti išties gražia ir spindinčia Kalėdų egle. Ne visų namuose per Kalėdas garuos sotūs patiekalai, ne visų namuose žibės išpuoštos žaliaskarės... Ir tikrai ne į visų namus užsuks Kalėdų senelis su dovanų maišu.
Būtent šiems žmonėms šįmet Kalėdos kur kas liūdnesnės, nes ne tik jų namuose, bet ir mieste Kalėdų tiesiog nėra.
Jau girdžiu aidinčius komentarus: „Juk eglė yra, o dėl grožio nesiginčijama!“ Taip, ji yra, bet ar tokia, prie kurios norisi būti? Gal.
Bet visa Lietuva, pamačiusi šiųmetinę Kauno eglutę, padarė vieną esminę klaidą – ėmė kritikuoti, žeminti ir tyčiotis. Taip, tyčiotis. Visa tai galime palyginti su mokinių klase, kur visi nusistato prieš vieną ir tyčiojasi, žemina, juokiasi iš jo. Juk niekas nenori būti tuo klasioku, su kuriuo niekas nenori bendrauti. Ir turbūt daugelis žino, kad niekas nenori bendrauti su tuo, iš kurio tyčiojasi, dėl to, kad ir iš to, kuris bandys paguosti nuskriaustąjį, bus pasityčiota.
Tad įsivaizduokite: klasėje mokosi Vilnius, Klaipėda, Alytus, Kėdainiai, Širvintos ir daugelis kitų moksleivių. Bet jų tarpe yra ir vienas nuskriaustas Kaunas. Visi šįmet iš jo labai tyčiojosi ir jis neteko visų draugų. Niekas nenori su juo būti. Kaip jam susigrąžinti pasitikėjimą savimi?
Na, gerai. Pamažu visi nurimsta, sutaria, kad ne taip jau ir svarbu, kuris gražesnis ar ant kurio žiba daugiau lempučių, visi apsikabina, pasibučiuoja ir lyg ta įtampa nuslūgsta. Bet tada... Tada pikti dėdės paima ir į jau bebaigiantį rusenti laužą įmeta sausą ir kaitrią malką.
Taip šįmet įvyko ir su Kaunu. Kai visi nurimo ir pradėjo į Kauno eglutę žvelgti kiek nuolaidžiau, Kauno verslininkai ėmė ir viduryje rotušės aikštės pastatė neaiškų „ledo namą“, kurį su šypsena apibūdino kaip unikalų statinį, kuriam panaudoti prireikė net 15 tonų ledo! Vau!
Bet ne, visai ne vau. Tas statinys dėl šilto oro turėjo būti pridengtas palapine. Kas iš to išėjo? Dabar rotušės aikštėje, šalia nelabai kokios eglutės, kurią juosia neaiškios paskirties kubai, stovi ir panašu, kad po truputį tirpsta, neaiškios paskirties ledo statinys, kuris atrodo labai neestetiškai.
Kodėl ir dėl šito kalta Kauno savivaldybė? Nes juk tai Visvaldo kiemas – be jo komandos žinios niekas nieko ten statyti negali. Leidimas buvo, o ar sąlygos buvo kruopščiai aptartos? Ar buvo numatyta oro temperatūros grėsmė tokiam statiniui? Ar buvo numatyta, kaip viskas atrodys, jei žiema bus šilta ir viskas tirps? Ar buvo numatyta, per kiek laiko turi būti pašalinti griūvančio ledinio namo likučiai, kurie gadina reprezentacinę Kauno vietą? Matyt, kad ne, bet pinigėliai už galimybę „pasiskolinti“ iš Kauno keliasdešimt kvadratų grindinio tikrai buvo kruopščiai paskaičiuoti.
Ir kas dėl visko kaltas? Tikrai ne Visvaldas. Visvaldas šiuo atveju turėtų paimti diržą ir ne kaip kolega, o kaip tėtis pakalbėti su komanda, kuri už tai atsakinga.
Tai kas kaltas? Beprotiškas pasitikėjimas savimi, kad „jei kartą pasisekė, pasiseks ir dar kartą“. Ne, jei norite kokybės – turite nuolat dirbti, būti budrūs ir neužmigti ant laurų.
Arba ne. Galbūt visi dirbo atsakingai, puikiai viską suderino ir sutarė, bet... Bet lazda turi du galus. Po kelių sėkmingų projektų Kauno savivaldybė pasipūtė. Ar pastebėjote feisbuke grupę „Kaunas atsigauna“? Kiekvienas kauniečių darbas šioje grupėje nušviečiamas kaip neįtikėtinas pasiekimas, prie kurio nepamirštama įkąsti vilniečiams. Šios grupės įrašuose žeminamas ir Vilnius, ir vilniečiai, ir Vilniaus meras.
Beje, situacijai nušviesti puikiai tinka ir dar viena patarlė: „Neperšokęs griovio, nesakyk „op“!“ Feisbuko grupėje „Kaunas atsigauna“ dar rugpjūtį buvo paviešintas toks įrašas: „Tik primename, kad delfi skaitytojų balsavimu, 2017-ųjų gražiausia eglute a priori jau išrinkta būtent Kauno miesto žaliaskarė“.
Tai juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis?
Ir tai dar ne viskas. Ar tik man panašu, kad šią feisbuko grupę valdo ne kas kitas, o vienas Kauno savivaldybės darbuotojas? Ar tikrai ši užklasinė veikla dera su pareigomis?
Visvaldai, kur diržas?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.