Valstybė garantuoja, kad vaikas nuo pirmos klasės galės nemokamai įgyti išsilavinimą. LR Konstitucijoje neminimas, jog mokslas yra nemokamas kitokio tipo mokyklose, pavyzdžiui, privačiose, katalikiškose ir pan. Deja, bet LR Konstitucija neįpareigoja politikų ir biurokratų užtikrinti, kad mokslas Lietuvoje būtų ne tik nemokamas, bet ir prieinamas, kad pirmokams nereikėtų mokytis antroje pamainoje ar važinėti į kitų mikrorajonų mokyklas, nes savo prie namų esančioje mokykloje jie tiesiog nebetelpa, o kitų mokyklų nestato savivaldybė.
Taip nutiko Vilniuje, Pilaitėje, kai prabėgus 27-eriems nepriklausomybės metams, tačiau šiame mikrorajone nesugebėta pastatyti nė vienos naujos mokyklos. Mikrorajonas smarkiai išsiplėtė visomis kryptimis ir plečiasi kasdien. Plėsis toliau. Naujos statybos pastebimos vos senoms pasibaigus. Valdžios institucijos sugeba tik nebyliai stebėti procesą – duoti leidimus statyboms, parduoti, išnuomoti ar atiduoti sklypus, tačiau per 27-erius metus nesugebėta padėti tam vaikui galėti gauti nemokamą mokslą arčiau namų, kuris taip gražiai garantuojamas net LR Konstitucijoje. Juk LR Konstitucijoje neparašyta, jog politikas ir biurokratas, dirbantis Vilniaus m. sav. privalo dirbti taip, kad matytųsi jo darbo rezultatai. Rezultatai – daugiau nei apgailėtini.
Kokie žmonės valdė Vilnių? Kokios kompetencijos? Šiandien Pilaitėje ir visame Vilniuje naudojamasi tuo, kas buvo sukurta sovietiniais laikais, kai miesto plėtra buvo vykdoma planuotai, kai nauji daugiabučiai buvo statomi kartu su mokyklomis ir darželiais, o dabar – chaotiškai. Miesto plėtra dabar yra tiesiog pasityčiojimas iš miesto. Pilaitėje dvi valstybinės mokyklos, kurios perkrautos, kuriose netelpa mokiniai. Naudojamasi tuo, kas buvo pastatyta žlugusioje santvarkoje. Kaip reikėtų pavadinti esamą tvarką, kuri nesugeba pastatyti net vienos mokyklos per 27-erius metus?
Visgi kažkoks progresas įvyko ir buvo sugalvota statyti naują mokyklą Pilaitėje. Popieriuje. Bet staiga įsikišo Bažnyčia, kuriai irgi parūpo naujos mokyklos statyba. Lietuvoje Bažnyčia ėmėsi ne tik bažnyčių statybos, tačiau jau ir mokyklas statys, gal ateityje plės savo veiklą ir į kitas sritis. Procesas ir vėl užstrigo, nes visus 27-erius metus tai Bažnyčiai jokia mokykla Pilaitėje nerūpėjo, tačiau staiga Pilaitės bendruomenė privertė biurokratus ir politikus dirbti, kurie iki tol nedirbo šioje srityje, tačiau Bažnyčia, pamačiusi, jog galima statyti mokyklą, sumanė, kad reikalinga katalikiška mokykla. LR Konstitucijoje apie tokią neminima, taigi, ji būtų mokama, o iš ko būtų finansuojama jos statyba – paslaptis. Gal irgi iš aukų?
Mokytojams atlyginimai iš ten pat? Mokykla būtų pastatyta iš konteinerių, neaiškios kilmės. Mokyklų tinklą Lietuvoje ir Vilniuje sukūrė valstybė. Pilaitėje norima atlikti eksperimentą ir dabar biurokratai su politikais pasimetę – galbūt tikrai geriau Bažnyčia stato? Gal vaikai gali pabūti bandomaisiais triušiais? Gal pirmokai sutiks? Procesas įstrigo, pirmokai neturės greitu laiku mokyklos ir negalės pasinaudoti LR Konstitucijos numatytomis garantijomis. Juos tėvai privalės leisti į antrą pamainą, o tai, mano nuomone, yra vaikų teisių pažeidimas arba vežti į kitų mikrorajonų mokyklas per kamščius, taigi keltis 5 ar 6 ryto. Manau, tai irgi pasityčiojimas iš vaikų, kadangi Pilaitėje daugiabučių plėtra vykdoma chaotiškai – naujų kelių netiesiama, visi stovi ir laukia.
Kalbama apie idėjas Lietuvai, apie visokius projektus, apie gražias svajones ir utopijas. Per 27-erius metus ši valstybė ir savivaldybė nesugeba net mokyklos pastatyti, tad apie kokias utopines fantastines svajones galima kabėti? Idėja Lietuvai – pastatyti mokyklą Pilaitėje. Ar tokia idėja atrodo neįgyvendinama mūsų politikams ir biurokratams? Idėja Pilaitei ir idėjai Vilniaus m. sav., kuri pakeistų pirmokų ir kitų mokinių gyvenimus. Mokykla – 1-4 klasių, ne milijonai eurų neaiškiems projektams, stadionams, haubicoms, o tiesiog paprastai mokyklai.
Per 27-erius metus teko įsitikinti, kad gyvename tikrai stipriai atsilikusioje valstybėje, kurioje į paprastus svarbiausius dalykus nesugebama susikoncentruoti, o svajojama apie visokias nerealias idėjas. Kodėl valdžia nenori dirbti? Kodėl per nepriklausomybės metus Vilnių valdę politikai ir biurokratai neplėtė mokyklų tinklo? Ir kodėl dabar, kai kažkiek artėjama prie mokyklos, staiga leidžiama Bažnyčiai trukdyti mokyklos atsiradimui? Gal bent jau Jūs galite atsakyti į šiuos klausimus? Praktinė idėja Lietuvai – vaikas, kuris gali lankyti mokyklą. Čia ne Afrikos vaiko svajonė, čia Lietuvos vaiko svajonė. Jei būčiau politikas ar biurokratas ir man reiktų skaityti tokio vaiko svajonę, kuris gyvena Europos Sąjungos valstybėje, aš turbūt iš karto pagalvočiau, ką aš darau, gal metas užleisti vietą kitiems?
Negalėčiau dirbti žinodamas, kokia apleista yra valdymo sritis Lietuvoje. Koks apgailėtinas požiūris į paprastą vaiką, į žmogų nuo mažų dienų. LR Konstitucijos egzaminas laikomas praktiškai – tai, kas ten rašoma, neveikia realiame gyvenime ir tai supranta jau pirmokas. Gal valdžios atstovai gali pakomentuoti šį atvejį? Kodėl per 27-erius metus Lietuvoje, Vilniuje, Pilaitėje, mikrorajone, kuris sparčiai plėtėsi, plečiasi ir dar plėsis, nebuvo pastatyta nė viena valstybinė nauja mokykla? Išskyrus antrąją, kuri buvo baigta šiaip ne taip, tačiau buvo pradėta dar sovietiniais laikais.
Kodėl nestatomos mokyklos? Poreikis yra trečiai ir ketvirtai, tikrai neužtenka dviejų. Ir poreikis yra nemokamai valstybinei, kaip rašoma LR Konstitucijoje, o ne privačiai ar kokiai katalikiškai. Taigi, siūlau idėją Vilniui – naujų mokyklų statyba. Ar su esamais politikais ir biurokratais pajėgtume ją įgyvendinti?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Nori paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašyk el. p. pilieciai@delfi. lt.