Į feisbuko draugus priimu daugmaž visus – ir draugus, ir pažįstamus, ir kolegas, ir gimines. Ir štai vienas vanduo nuo kisieliaus (antros eilės pusbrolio žmona) pasidalino savo anketoje tokiomis nuotraukomis, kad man net akys ant kaktos iššoko.
Žinojau, kad vaiko atsiradimas šeimoje jiems buvo didelis džiaugsmas, tačiau, panašu, ne viskas turi ribas... Feisbuko nuotraukų albume puikavosi per šimtą (!) nuotraukų su naujagimiu – baltame fone, pilkame fone, kūdikis guli, kūdikis pasodintas, kūdikis prie žaislo, kūdikis prie gėlės, kūdikis su vainiku, kūdikis su telefonu, kūdikis su seilinuku, kūdikis su šliaužtinuku...
Baisiausia, jog buvo nuotraukų, kur, kaip čia gražiau pasakius, vaiko kūnas buvo tikrai mažai pridengtas. Mamytės feisbuke, kaip ir mano daugybė draugų, net keli tūkstančiai, ir visi gali matyti tas nuotraukas... Pažiūrėjau, kas paspaudė „patinka“ – yra giminių ir draugų, bet yra ir nepažįstamų žmonių, vyrų visokių...
Tikrai nejauku, ko pagyvenusiems vyrams „mėgti“ nepažįstamų žmonių vaikų nuotraukas...
Esmė tokia, kad turi būti kažkokios ribos, man keista, kad fotografai imasi tokių darbų... Kaip tik turėjau drauguose truputį pažįstamą fotografę ir užklausiau jos apie tokias fotosesijas, į ką ji man atsakė, kad pinigai yra pinigai, o norų, ypač iš tėvelių, būna ohoho kokių...
Apibendrindama pridursiu, jog tai moteriai (kuri įkėlė naujagimio nuotraukas) – 36-eri metai, atrodo, ne kokia 16-metė su pilvu, o šitaip nemąsto... Brrr.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Komentuoja VšĮ Vaiko psichologijos centro psichologė Monika Skerytė – Kazlauskienė
Svarbu suprasti, kaip veikia socialiniai tinklai, pavyzdžiui, feisbukas. Atrodo, kad pasidaliname nuotrauka tik su draugais. Bet ar tikrai visi draugai yra gerai žinomi ir pažįstami, ar nėra kokio vieno kito, kuriuos priėmėm šiaip, nes pasiprašė, nes buvo kažkieno draugas? Jei draugai pasidalina jūsų nuotrauka, ji jau tampa prieinama ir jų draugams.
Feisbukas vis primena apie tai, kad galima paskyrai pritaikyti keletą apsaugos lygių dalinantis nuotraukomis, verta apie tai pasidomėti ir naudoti, kiekvieną kartą dalinantis informacija, apgalvoti, kam ji svarbi, kur gali nutekėti ir nustatyti atitinkamą privatumo lygį. Ir visada jį galima pakeisti, nuotraukas ar kitą informaciją ištrinti. Galbūt verta peržiūrėti savo profilį ir tas nuotraukas, kurios jau pamatytos, ištrinti, kad jos nenukeliautų jums nežinomais keliais.
Dalinantis nuotraukomis visad svarbu pagalvoti, ar tas kitas žmogus, kuris pakliuvo į nuotrauką, apsidžiaugs ar nuliūs, jei pasidalinsit. Taip pat ir su kūdikiais – svarbu gerbti jų privatumą. Jei mamos sudeda besimaivančių, plikų, verkiančių, išsiterliojusių savo vaikų nuotraukų – ar jos save norėtų matyti tokiose nuotraukose? Ar gali būti, kad tie vaikai paaugs, kas nors atras šias nuotraukas ir galės šaipytis iš to žmogaus? Jei bent menkiausia galimybė yra – tokias nuotraukas geriau pasilikti sau, jų viešai neskelbti.
Dažniau mamos mėgsta pasirodyti gražiomis nuotraukomis, bet vėlgi vertą prisiminti, kad yra sutrikusių žmonių, kuriems svarbu, sakykim, nuogų apvalučių kūdikių nuotraukos ir jums tikrai nebus smagu, jei tokio žmogaus kompiuteryje atsiras ir jūsų vaiko nuotrauka. Gali praversti mąstymas „ar karališka šeima skelbtų tokią savo atžalų nuotruką?“.
Labai norint pasidalinti savo vaikų atvaizdais, geriau juos siųsti privačiais kanalais asmeniškai tam žmogui, su kuriuo norima pasidalinti. Į viešumą dedamas nuotraukas svarbu atrinkti ir pateikti ne visada ar net visai vengti. Ypač tai gali būti svarbu konfliktų atveju, viešiems žmonėms, kurių gyvenimai smarkiai analizuojami viešumoje – tai gali turėti ir papildomų neigiamų pasekmių vaikams.
Dar svarbiau pakalbėti ir su vaikais, kai jie savarankiškai ima naudotis socialiniais tinklais, kam kokią informaciją kokiais atvejais galima teikti, kam ne.