Mūsų kelionės tikslas nebuvo apsipirkti. Į Lenkiją vykome papramogauti Augustavo mieste. Bet kaip neapsidairyti Suvalkuose, kur visi važiuoja? Esame vilniečiai, todėl niekada nekilo minčių važiuoti apsipirkti į Lenkiją. Bet kai esi ten, turi savom akim pamatyti.
Užsukome į lenkų „Lidl“ – nieko naujo, nieko kito nei Lietuvoje. Kainos – tos pačios, kalbant apie prekių gausą, gal kiek daugiau vietinių lenkiškų prekių... Bet jos visai nesudomino, nes kainos – kaip ir Lietuvos „Lidl“. Kita stotelė buvo „Kaufland“ prekybos tinklas, apsukom du ar tris ratus, kol pagaliau radom, kur pastatyti automobilį. Labai pasisekė gauti vežimėlį prekėms – žmonėms pasiūlėme eurą, kad jie nelauktų, kol atsiras kitas vežimėlis ir galėtų išsiimti savo eurą.
Parduotuvė buvo pilna žmonių, kalbančių tik lietuviškai, ir kraunančių visas prekes iš eilės. Na, žiūrim, ko mums čia reikia (vykome dvi šeimos). Tualetinis popierius – 15 zlotų (3,53 euro) už 10 vienetų. Paskaičiuojam ritinėlio kainą – 35 euro centai, tai Lietuvoje yra pigesnio. Dairomės toliau – skalbimo priemonės, milteliai – 6 kg už 36 zlotus (8,48 euro). Na, pigu, bet nežinomas prekės ženklas... O tai kur juos dėti, jei prastai skalbs? Nes aš perku tik vieno prekės ženklo prekes, kurių kokybe pasitikiu. Buvo ir žinomo prekės ženklo skalbimo miltelių, bet kaina nesugundė – 4 kg už 40 zlotų (9,42 euro). Gal kokiu centu kitu pigiau, bet vargu.
Mačiau daugybę, kaip aš vadinu, „maksiminių“ šampūnų, bet velniai žino, ar čia pigu, nes tokių prekių nei aš, nei sūnaus šeima neperka... Pasidairėme cukrus – 2.99 zlotai (0,7 euro), o vienoje Vilniaus parduotuvėje mačiau po 69 euro centus. Jogurtai, sulčių gėrimai, vanduo buteliuose – tokių produktų mūsų šeima išvis nenaudoja.
Jei jau tavo pajamos minimalios, nėra reikalo tos „chemijos“ gerti, vanduo – iš čiaupo, galima išsivirti kokio kisieliaus, bus sveikiau. Aliejus Lenkijoje buvo labai pigus – gal euras ar iki euro už litrą, bet kokybė... Visa tai nesudomino, bet tautiečiai į vežimėlius krovė kiek tilpo.
Dabar apie tai, ką mačiau pigiau. Kiaulienos sprandinė – 2,2 euro. Pigu, labai pigu, paėmėm po 2,5 kg gabalą, nes, na, Velykos čia pat, bet dėl tiek važiuoti 200 km į vieną pusę... Kad atsipirktų kelionė, reikia pirkti ne mažiau nei 50 kg mėsos, kone vienintelės čia esančios pigesnės prekės. Kaip dviejų asmenų šeimai tiek suvalgyti? Sakysit, reikia užsišaldyti? Na, metams juk neužšaldysim.
Toliau už akies užkliuvo automobilių stiklų ploviklis – 3,99 zloto (0,94 euro)... Na, imam, šitą jau imam – 7 buteliukai po 5 litrus. Lietuvoje mačiau už 1,99 euro ir dar 40 proc. nuolaida, tai kiek čia sutaupėm, net neskaičiuoju.
Mane domino kava. Iš žinomų prekių ženklų mačiau „Jacobs“ ir „Lavazza“, kitos, nematytos, kainavo po 4 eurus, tai nekilo ranka imti paragavimui. „Jacobs“ kavos su akcija nebebuvo, be akcijos nebuvo išvis. „Lavazzos“ skonis man išvis nepatinka.
Arbata buvo tikrai pigi, bet vėl, tai ne mūsų šeimų prekė. Akį užkabino minkšti pelėsiniai „President“ sūreliai po 2.29 zloto (0,54 euro), čia jau ėmiau, nes pigu... Bet jo galiojimas – iki gegužės 5 d., tai paėmėm 3 vienetus. Tada nuėjom prie saldumynų. Šokoladai „Milka“ – pigūs, 3.99 zloto (0,94 euro). Ėmėm, nes juk šventės, vaikams, tėvams parvešim... Jei ne šventės, irgi nebūčiau pirkusi, nes jei pajamos mažos, ir be šokolado išgyventi galima.
Mačiau, kaip žmonės pirko jogurtus po 20-30 vienetų, tiek pat pieno. Man kilo klausimas, kokios jų šeimos, kad taip greitai gendantį produktą gali suvartoti? Neišsiplečiant, tiesiog neužkabino jokia prekė, kuri būtų buvusi ir labai pigi, ir pirmo ar antro būtinumo. Na, dar paėmėm po porą dėžučių šviežių braškių – atrodė tikrai gražios, o dėžutė kainavo gal 4 zlotus (0,94 euro), Lietuvoje jos brangesnės. Švieži vaisiai, daržovės – labai prastos kokybės, bananai kainavo 3,99 zloto (0,94 euro), nemanau, kad čia pigu. Žodžiu, pašliaužioję porą valandų išvykome į Augustavą... Kitaip nei visi, pustušte bagažine.
Apibendrinimas: iš to, ką mačiau, vykti ten apsipirkti verta tik pasienio gyventojams, nes važiuojant 200 km, eikvojamas ir kuras, ir brangus laikas, kurį galiu skirti šeimai. Kalbant apie vaistus pirkdama receptinius susimoviau – už 30 tablečių permokėjau 1,5 euro. Nesakau, kad visi vaistai brangūs, bet reikia pastudijuoti, kas tikrai pigiau. Toje pačioje vaistinėje nusipirkau pastilių nuo gerklės skausmo, vitaminų... Iš viso sutaupėme 8 eurus.
Esu paprasta Lietuvos gyventoja, dirbu slaugytoja, atlyginimas – vos daugiau nei 500 eurų. Nepasakytumėt, kad aš esu išranki ponia, kad galiu sau leisti pirkti brangius produktus. Vis dėlto esu žmogus, kuris sveikai maitinasi ir į savo skrandį nededa bet ko, todėl iš viso asortimento man tiko tik žalia mėsa... O visa kita – tuštybių mugė. Jei uždirbi minimaliai, nepirksi blokais paskaninto geriamo vandens ir sulčių gėrimų.
Lenkijoje dažniau lankausi kitais tikslais – keliaudama. Greitai laukia ir kelionė į Gdanską, galbūt užsuksime į „Biedrionką“ apsižvalgyti, bet tik todėl, kad važiuosim pro šalį. Važiuoti ir gaišti tiek brangaus laiko man gaila – „Lidl“ viso šio gėrio nusipirkti galima. O laiką geriau paskirti bendravimui su šeima, giminėmis, draugais. Tokie mano pastebėjimai.
Darau išvadą, kad žmonės, ten nuvažiavę, tikrai nusiperka bent 50 proc. nereikalingų prekių vien dėl to, kad yra, vien dėl to, kad kas euru pigiau, bet tai nėra pirmo būtinumo maisto prekės. Dauguma pabrėžia, kad vyksta ten, nes turi mažas pajamas, bet kai matai jų čekiuose 500 zlotų (117,69 euro) sumas ir prekių krepšiuose – tikrai ne būtiniausias prekes, nesvarbu, ar pigias, ar kainuojančias tiek pat kiek Lietuvoje, susidarai nuomonę, kad tai žmonės, uždirbantys tikrai ne mažai.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Esate vykę apsipirkti į Lenkiją? Pasidalykite savo patirtimi! Ar pastebėjote kainų skirtumus, ką pirkote, ar pavyko sutaupyti? O gal atvirkščiai – išleidote daugiau, nei tikėjotės? Jūsų minčių lauksime el.p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Lenkija“. Kviečiame jus siųsti pirkimo kvitus, kuriuose būtų matyti produktų kainos parduotuvėse!