Papasakosiu savo istoriją. Man 26-eri metai, nesu kažkuo ypatingas, mokiausi „paprastoje“ miesto vidurinėje mokykloje gerais pažymiais, bet tik tiek. Į visokius konkursus ar olimpiadas nesiveržiau, nepersistengdavau viršyti reikalavimų. Būdamas 17-ikos metų supratau, kad reikia pradėti rimtai galvoti apie savo ateitį. Tėvai stūmė mane į visiškai neįdomią sritį ir tai buvo paspirtis „kuo dirbsiu užaugęs“ problemą spręsti savo rankomis.
Buvau įtikėjęs, kad jeigu labai stengsiuosi, galiu tapti geru bet kurios srities profesionalu. Tuo pačiu dar nebuvo srities, kurią itin mėgčiau. Tad nusprendžiau tiesiog išsirinkti geriausiai apmokamą profesiją, kuri nebūtų visiškai neįdomi ar atstumianti. Pradėjau domėtis darbo rinka ir ką kiekvienos profesijos žmonės konkrečiai veikia. Galų gale, nusprendžiau, kad programuotojai uždirba daug, nepersistengia, esant reikalui gali nesunkiai įsidarbinti užsienyje, o aš pats ir taip daug laiko prie ekrano praleisdavau žaisdamas žaidimus.
Buvau paauglys, norėjosi būti nepriklausomu ir savarankiškai užsidirbti. Žinant, kiek programuotojai uždirba, „akyse užsidegė litai“. Pradėjau mokytis, susiradau savo mokykloje informatika besidomintį moksleivį ir pradėjome kartu visokias programas kurti savo įdomumui. Žinodamas, dėl ko stengiuosi, beveik visą laisvą laiką tam ir skirdavau.
Universitete įstojau į informatiką, pirmo kurso pabaigoje pradėjau dirbti, atlyginimas tada buvo 1000 litu „į rankas“. Didelę dalį laisvo laiko toliau savarankiškai programavau. Po pusmečio atlyginimas pakilo iki 1600 litų, dar po pusmečio pakeičiau darbovietę, atlyginimas pakilo iki 2500. Ketvirto kurso pabaigoje uždirbau jau 4000 litų „į rankas“. Po metų atlyginimas pakilo iki 4500 litų, dar po metų jis buvo jau 1500 eurų. Vėl keičiau darbovietę, pasiūlė 2200 eurų „į rankas“. Praėjo metai, uždirbu 2400 „į rankas“. Visą laiką gyvenau Vilniuje.
Turbūt ne kiekvienam taip pat pasisektų ir ne kiekvienam patiks programavimas ar panaši profesija – to ir nesiūlau. Bet tam, kas ieško komentaruose informacijos bendram vaizdui susidaryti, šita istorija galėtų būti dar vienas geras informacijos šaltinis.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Prašome Jūsų papasakoti – ar, jūsų akimis, būnant 25-erių Lietuvoje galima uždirbti tiek, kiek norisi? Kurią pusę palaikote ar kurios pusės mintys artimesnės Jums? Kaip, einant metams, keitėsi jūsų alga ir ar jus tenkina jūsų pajamos? Savo mintimis galite dalintis el.p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Pinigai“.