Paskaitinėjau komentarus po straipsniu. Tarp galybės nevilties kupinų dėl savęs ar savo tėvų, nerandančių darbo, vienas kitas buvo ir iš naujalietuvių, kurie niekada nepasens, kurių niekada nepalies ligos, nelaimės ir t.t. Taigi viename tokių komentarų rašoma, kad efektyviausiai dirba 25-35 metų žmonės, o jau nuo 40 metų žmogus per senas. Norisi paklausti: pas ką šis ir panašiai mąstantys komentatoriai eitų operuotis – pas 25-35 metų, ar vis dėlto 40-65 metų chirurgą? Čia juk ne olimpinės žaidynės, kas greičiau atliks operaciją. Svarbu ją atlikti ne greitai, o gerai. Jauna seselė (grąžinkite seselių pavadinimą, niekas jų slaugėm nevadina!), nerasdama venos, rėkia ant paciento, kad šio venos prastos, lyg tas būtų kaltas dėl to, o pagyvenusi tam pačiam žmogui iš pirmo karto paima kraujo, pasakiusi, kad venas reikia ne matyti, o jausti... Ir t.t. ir pan. Kai kuriose srityse patirtis neįkainojama, kad ir kaip lietuvių darbdaviai tai neigtų.
Kiekvienam, kuris buvo užsienyje, teko matyti daug pagyvenusių žmonių aptarnavimo sferoje – kavinėse padavėjų, viešbučiuose administratorių ir t.t. Ir tai atrodo solidžiai. Ypač Pietų Europos restoranai – ach, kokie prisiminimai apie Ispanijos, Italijos, Prancūzijos restoranus tokį apniukusį Lietuvoje metą... Pasijunti aristokratas, o ne pigios kavinės lankytojas, kai toks solidus, net ne pagyvenęs, o senas, labai senas padavėjas tavęs paklausia, ko pageidausi... O Lietuvoje visur tokiose vietose pamatysi studentus, trenkiančius pigiu tabaku ir neplautomis kojinėmis, o merginų padavėjų makiažas ir manieros – kaip grįžusių iš naktinės pamainos stotyje. Ir tai – ne tik masinėse picerijose, bet ir gerbiamomis vietomis norinčiuose tapti restoranuose.
Mane nervina, kai batų parduotuvėje man siūlosi patarti mergaitės, kurioms pačioms dar praverstų mamos patarimas, kaip tinkamai išsidžiovinti batus. O kasoje skenuodamos prekes merginos taip mėto jas, kad, atrodo, mokykloje jų niekas nemokė, kad stiklas yra duži medžiaga. Buitinės technikos parduotuvėje dar paaugliškai spuoguoti konsultantai prisvyla su siūlymais padėti, o ta pagalba – instrukcijų skaitymas arba to, kas surašyta instrukcijose, atkartojimas „atmintinai“. Skaityti moku, ačiū.
Apie tai, kad turbūt nė vienas nenorėtų, kad atsitikus bėdai, jį gintų 30 metų advokatas ar teistų tokio amžiaus teisėjas turbūt nė kalbėti nereikia. Kaip ir apie tai, kad mažai kas norėtų, kad jų vaikus prižiūrėtų dvidešimtmetės. Taip, gal jos žinos visokių naujų žaidimų, bet ar žinos, kaip rengti vaiką pagal orą, ar mokės suteikti pagalbą atsitikus nelaimei, ar pagaliau pastebės, kad kažkas vaikui blogai: ar nenurašys tai vaiko „individualumui“ ir paliks jį ramybėje..? Manau, kad tik užauginusios bent jau iki paauglystės savo vaikus supras, kad staigiai pasikeitęs vaiko elgesys – ne individualumas, o kažkokios, gal ligos, kurią reikia greitai gydyti, simptomas.
Nekalbant apie tai, kad parduotuvių konditerijos, mėsos, žuvies, mišrainių skyriuose dirbančios jaunutės merginos atrodo komiškai ir liudija parduotuvės savininkų menką supratimą ir nulinę atsakomybę: nei apie žuvį, nei apie mėsą, nei apie pyragus, kuriuos sveria, nieko negali pasakyti, nes tiesiog neišmano, nes pagal amžių gal ir negali išmanyti to, kam reikia patirties. O baisiausia buvo kartą viename iš didžiųjų prekybos centrų: moteris paprašė išspausti sulčių. Apelsinai buvo neplauti, imami iš krepšio, kuris buvo prie akių prakirptas, mergina juos kišo rankomis (be pirštinių, beje) į aparatą. Kai gavo pastabą, kad apelsinai turi būti nuplauti, o ji – su pirštinėmis, parodė rankas, sakydama, kad jos... švarios ir atkišo moteriai prie akių vieną apelsiną, paklaususi: kur jūs matote, kad jis nešvarus? Daugiau tame prekybos centre neperku. Nes jei priimami tokio supratimo darbuotojai, neaišku, kaip ten laikomi produktai, juk „nesimato“ nei pesticidų, nei bakterijų jai išėjus iš tualeto neplautomis rankomis.
Yra laikas dirbti, yra laikas ilsėtis. Todėl nemanau, kad pensinio amžiaus žmonės turėtų dirbti valstybiniame sektoriuje: kadangi jie algas gauna iš biudžeto, tai valstybė gali kištis ir į jų išėjimą pensijon. Todėl iš biudžetinių įstaigų pensininkai turėtų būti atleidžiami ir jose leidžiama jiems dirbti tik tada, jei į tą vietą nepretenduoja joks darbingo amžiaus žmogus.
Privatus sektorius – kiekvieno verslininko reikalas. Tačiau valdžia, atsižvelgdama į Lietuvos darbdavių išankstines nuostatas dėl amžiaus, įstatymais turėtų arba subsidijuoti žmonių, vyresnių nei 50 metų, įdarbinimą arba trumpinti pensinį amžių. Nemanau, kad valstybei labiau apsimoka tokių žmonių bedarbystė, kai reikia mokėti pašalpas, gydyti dėl streso vyresniems žmonėms atsiradusias rimtas ligas. Turėtų būti sutvarkyti ankstesnio išėjimo į pensiją reikalai. Kažkodėl tik teisėjams – šiltnamio sąlygos, o, tarkime, irgi nervingą darbą dirbantys mokytojai neišleidžiami į pensiją anksčiau. Sutvarkius pensinio amžiaus žmonių reikalus, atsirastų natūrali kadrų kaita.
Nesuprantu, kodėl kitose šalyse, būtinas darbo stažas pensijai yra 10 metų, o Lietuvoje – 30, ir dar siūloma didinti iki 35 metų? Tai – savo šalies gyventojų genocidas. Kam jaunimui likti šalyje, kur būtinas stažas pensijai gauti bus 35 metai?
O baisiausia Lietuvoje, kad nėra kas gintų žmones virš 50 metų. Iki pensijos tokiems žmonėms dar 15 metų. Kur jiems dėtis? Gyviems į žemę lįsti? Socialdemokratai praėjusią kadenciją to „nematė“ (kad „nematė“ anksčiau liberalai ir konservatoriai – tarsi ir aišku, nes jiems žmogaus matas yra jo vertė darbo rinkoje. Nebereikia žmogaus darbo rinkai – jis nurašytinas į nuostolius ir išmestinas kaip balastas, geriausia, jei pats save eutanazuotų), nors pagal savo deklaruotas vertybes turėjo matyti. Valstiečiai irgi daug kalbėjo apie valstybės socialinę atsakomybę.
Įdomu, ar tai bus kalbos. Ar ir darbai? Juk ir karvei turbūt ne tas pats, ar jai melžimo aparatą uždeda iš dešimto karto ir grubiai, nes jaunatviškai skuba, ar nejučia – patyrusia ranka, dar ir suprantant, kad prieš melžiant tešmenį neprošal pamasažuoti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Klausiame Jūsų – ar Jums sudėtinga šiuo metu Lietuvoje rasti darbą, kokių atlyginimo pasiūlymų paprastai sulaukiate? Ką patartumėte ieškantiems darbo? Kviečiame mintimis pasidalyti ir darbdavius – ar Jums paprasta rasti kvalifikuotą darbuotoją, su kokiomis bėdomis susiduriate ieškodami naujo darbuotojo? Rašykite el.p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Darbas“.