Taip vykdavo nuolat. Palaipsniui, žinoma, tai tapo kasdienybe, kadangi žodinis „susikirtimas“ buvo tik tarp mūsų. Kiti darbuotojai buvo šiek tiek ramesni. Galų gale išaušo ta diena, kai mūsų kolektyvas nusprendė suorganizuoti vasaros išvyką. To, kas ten įvyko, aš tikrai nesitikėjau.
Tas pats vadovas, kuris labai mėgo su manimi bendrauti, išvykos pradžioje pradėjo uždavinėti klausimus apie mane, mano santykius su draugu, mano lūkesčius santykiuose ir pan. Aš jam atsakinėjau pakankamai abstrakčiai, nenorėdama per daug atsiskleisti. Žinoma, prasidėjo jo atsiliepimai apie mane, kaip aš jam patinku, kad jam labai patinka su manimi bendrauti, kaip jis manęs nori ir kiti dalykai.
Man, tiesą sakant, buvo bjauru klausytis, kadangi jis turi du mažamečius vaikus, jaunesniajai dar nė pusės metų nebuvo. Bet tai tęsėsi visą vakarą, jis vis nenustojo siūlyti būti jo meiluže, leisti laiką kartu, tiek lovoj, tiek visur kitur. Mano atsakymas buvo kategoriškas: kad aš gerbiu jo moterį, jo santykius, jo vaikus.
Be abejonės, buvo siūlymas pakelti atlyginimą už miegojimą su juo ir, neva, tai išsivystys į kažką gražaus, kadangi jis nesutaria su žmona, „negauna“ ir panašiai, todėl jam reikia tokios moters kaip aš.
Žinot, ką aš jums pasakysiu, mielosios merginos bei moterys? Vyras, kuris negerbia savęs, visų pirma, ir savo moters, ieškodamas papildomo meilės glėbio, visada teigs, kad jo dabartiniai santykiai su žmona prasti, nebėra meilės, bet be galo myli vaikus, todėl negali skirtis. Nesivelkit į tokius santykius. Jeigu vyrui būtų taip blogai, kaip jis sako, patikėkit manimi, tikrai išsiskirtų. Negriaukit šeimų, nepuoselėkit vilčių su vedusiais vyrais, gerbkit jų žmonas ir sukurtas šeimas. Atsiminkit, toks vyras, kuris prie altoriaus ištaręs „taip“ jo nesilaiko, yra nieko vertas. Jam visada reikės žaisliuko, kurį gaus, vos tik prispirs gyvuliški poreikiai.
Na, o toms moterims, kurių vyrai taip, galimai, daro, pasakysiu... Per daug nepasitikėkit ir kelkit klausimus, kai vyras negrįžta namo, kaip įprasta, su jumis elgiasi nepagarbiai, jumis visiškai nesirūpina ir savaitgalius leidžia kažkur atskirai nuo jūsų. Nors dar esu pakankamai jauna, bet jau įsitikinau, kad vyras turi būti laikomas už trumpo pavadžio. Yra vienas labai geras pasakymas: „Vyrai kaip vištos, 20 m nuo namų ir nebežino, kam priklauso“. Taip kad mielosios, nesileiskit būti kvailinamos, ne tam jūs gimdot jiems vaikus, kad paskui tektų lieti ašaras. Būkit budrios!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Meilės trikampis – tikriausiai sudėtingiausia figūra santykiuose. Į jį įsipainiojus sunku nenudegti, tenka rinktis – pamiršti mylimą žmogų ir oriai atsitraukti, ar paminti savo principus, o gal net ir nešioti meilužės ar meilužio etiketę. Deja, tokioje situacijoje sunku likti neapkalbėtam – kiekvienas meilės trikampio dalyvis turi savo versiją, ir ji vieną iš dalyvaujančių paverčia kone monstru. Pažįstamas jausmas? Tuomet prašome pasidalyti savo istorija.
Patarkite tiems, kurie į jį įsivėlė, kaip nenudegti, laiku pasitraukti ir kokių ženklų paisyti! Dviems jūsų padovanosime puikius prizus – po pasirinkto DELFI grupės žurnalo 3 mėn. prenumeratą!
Laimėti galite savo istoriją siųsdami el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Trikampis“ Jūsų anonimiškumą garantuojame.