Pati aš į bažnyčią nueidavau, tik tada, kai būdavau kaime pas senelius. Jie buvo labai tikintys. Mano tikėjimas sustiprėjo ypač tada, kai po artimųjų mirties juos sapnuodavau. Tikiu, kad mirusieji nori mums kažką pasakyti, perduoti žinią per sapnus. Kartą susapnavau savo artimą žmogų, kuris miręs.
Jis buvo labai piktas ir net išliejo ant žemės purviną vandenį, taip parodydamas savo didžiulį nepasitenkinimą. Kai nuvažiavau į kapines, pamačiau, kad kapines mano anyta sutvarkė, nurinko visas nužydėjusias gėles ir nepasodino ir nepamerkė jokios gėlės. Aš tą pačią naktį po kapo sutvarkymo susapnavau tą sapną, kur artimas žmogus tarsi pyko, kad kapas tuščias, be gėlių.
Aš pasodinau gėles ir daugiau jo nesapnavau. Dažnai susapnuoju keistus sapnus, kurie, mano manymu, tik patvirtina, kad artimieji ir po mirties mums gali perduoti žinią.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Pirmosiomis lapkričio dienomis kone visa Lietuva važiuoja uždegti žvakių mirusiam, tačiau širdyje visuomet gyvam artimam žmogui. Ne vienas, net ir praėjus daug laiko po skaudžios netekties, regi jį savo sapnuose, prisimena atvykęs į jo namus ar į rankas paėmęs velioniui brangų daiktą. Prašome jūsų pasidalyti pasakojimais – ar jums yra tekę susapnuoti artimuosius, kurių netekote, sapnuose iš jų išgirsti pamokymų ar patarimų?
Kviečiame pasidalyti savo istorijomis! Ar pamatyti sapne vaizdai, išgirsti patarimai buvo reikšmingi? Kaip paaiškinate tokius sapnus? O gal jokios reikšmės jiems neteikiate?
Vieno pasakojimo autoriui, kurį išrinks redakcija, padovanosime dvi knygas. Savo patirtimi kviečiame dalintis el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Sapnas“ arba spaudžiant pilką mygtuką čia iki lapkričio 8 d.