Su tėvais dažnai kraustėmės, todėl Rugsėjo 1-ąją teko sutikti ne vienoje mokykloje. Labiausiai įstrigo vienoje iš pradinių klasių išgirsti Mokytojos žodžiai.
Tiksliai jų nepamenu, tačiau esmė buvo tokia:
„Jūs esate lyg „Tabula rasa“ (lot. tuščia lenta). Švari balta lenta. Kiekvienas iš Jūsų ją galite paversti įvairiausiais kūriniais. Ji gali žydėti gražiausiomis gėlėmis, spindėti geriausiais poelgiais, aplinkinius žavėti originaliais darbais. Ji gali kiekvieną dieną keistis lyg tas pavasario sraunus upokšnis. Tačiau kaip gamtoje egzistuoja gėris, taip yra jo atsvara – blogis.
Jūsų „Tabula rasa“ gali tapti ir ne tokia graži. Ji gali nusidažyti tamsiausiomis spalvomis, būti kupina pykčio, pavydo, užrūgti lyg stovintis vanduo... Tad tik nuo jūsų priklauso, kokį gyvenimą pasirinksite. Aš norėčiau jums parodyti šviesiąją pasaulio pusę: kupiną džiaugsmo, laimės, tokią, kurioje galėtumėte sužinoti mokslo paslaptis, įgyti išminties, tapti gerais Žmonėmis. Linkiu, kad mokykloje sužinotumėte tai, kas Jūsų gyvenimą padarytų ne tik įdomesnį, bet ir prasmingą...“
Esu be galo dėkinga šiai Mokytojai, kuri, kartu su mylinčiais tėvais, artimaisiais paskatino gyvenime siekti aukštų, gražių tikslų!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Tekstas buvo skirtas konkursui „Mano Rugsėjo 1-oji: to, ką išgirdau, nepamiršiu visą gyvenimą“.