Kadangi socialiniai tinklai yra prieinami visiems, tuo pačiu ir man, taigi rytais prie puodelio kavos, apžvelgiu esančias aktualijas Lietuvoje. Pastebėjau labai įdomų reiškinį, kad nemaža dalis piliečių yra nesusipažinę su žodžio „argumentas“ reikšme. Aš, rodydamas pavyzdį, kalbėsiu argumentuotai.
Prie šeštadienį vykusių eitynių dalyvių aš neprisijungiau, tačiau dėl smalsumo nuvykau stebėti vykstančio renginio. Niekada per daug nesigilinau į eitynių prasmę, man neatrodė, kad to reikia, nors ir pats esu homoseksualus, tačiau aš laimingai gyvenu kartu su vaikinu.
Dirbu darbą, studijuoju, einu į renginius, apsipirkinėju prekybos centruose, per rinkimus balsuoju, sergu už Lietuvos krepšinio rinktinę, savaitgaliais su draugų kompanija neatsisakau pasėdėti bare, išgerti alaus bokalą.
Aš džiaugiuosi gyvenimu, manęs niekas nediskriminuoja, tiesiog esu laimingas žmogus. Taigi ir šeštadienį, renginio pradžioje žiūrėjau į visus susirinkusius, ir svarsčiau – na, ko jūs čia norit, kas jums negerai?! Bet viskas jiems gerai, jie visi laimingi, jie žygiavo, juokėsi, mojavo, šoko, dainavo ir skandavo. Jie parodė, kad jie tokie patys kaip ir visi, paprasti žmonės.
LGBT bendruomenei nereikia jokių išskirtinių teisių. Norite argumentų? Žmonės nori turėti galimybę susituokti. Ar tai yra išskirtinė teisė? Tikrai žinau, kad nėra, mano tėvai susituokę, turiu mamą ir tėtį, mačiau santuokos liudijimą, nuotraukas bei vaizdo įrašus iš jų vestuvių, ir man tiek įrodymų užtenka. Kodėl ateityje aš negalėčiau susituokti su savo vaikinu? Mes nežadam kažkam trukdyti, ar lįsti į akis, man jokių išskirtinių sąlygų ar ceremonijų nereikia. Jeigu kam nors įdomu ir knieti paklausti kuris bus su smokingu, kuris – su vestuvine suknele, tai iškart pasakau: mes vyrai, ne moterys, tad suknelių nedėvės nė vienas.
Kitas aktualus klausimas, tai įsivaikinimas. Bet per daug apie tai aš nesiruošiu kalbėti, nematau prasmės atsikirtinėti į tokius klausimus kaip: „O tai kai iš vaiko šaipysis mokykloje kad jis turi du tėčius arba dvi mamas, kas tada, aaa?“. Mūsų tautai dar reikia pribręsti prie šios diskusijos nagrinėjimo, mes dar per „jauni“ prisileisti tokią mintį kad tėvų susirinkimuose, pastebėsim Marytės ar Jonuko dvi mamas ar du tėvelius. Bet, vėlgi kalbant šiuo konkrečiu atveju, mes, ne vaikai, esam per jauni, šokas būtų tėvams, ne vaikams, taigi neverskite kaltės ant savo atžalų. Bet pradėkime apie tai mąstyti, galbūt geriau du tos pačios lyties tėvai, nei jokių tėvų? Kiek man yra žinoma, tai nė vienas juodaodis, įsivaikinęs baltaodį vaiką, nepakeitė jo odos spalvos vien tuo, kad pats yra juodaodis. Suprantate? Taip, pavyzdys primityvus, tačiau esmė ta pati. Vėl paminėsiu, aš turiu mamą ir tėtį, užaugau tradicinėje šeimoje, na, bet žiūrėkit, išėjo taip, kad aš gėjus.
Na, o dabar prisiminkime tą dvylikos žmonių grupelę. Aš juos pavadinau neapsišvietusiais ir sutrikusiais. Argumentuoju kodėl. Jie turėjo gan ryškų plakatą, su vaizdingu užrašu, kuris skelbė „Išstokime iš pederastų sąjungos“. Žodžio pederastija reikšmė – vyro lytinis santykiavimas su nesubrendusiu jaunuoliu (tą patį galite perskaityti žodyne), arba kitaip tariant pedofilija, arba dar kitaip tariant lytiniai santykiai su vaikais. Kadangi, čia buvo LGBT paradas, o ši grupelė žmonių buvo nusiteikusi prieš pedofilus (kaip skelbia jų pačių plakatas), tai dėl to drįstu teigti, kad jie nėra apsišvietę ir nežino žodžio reikšmės (...).
Aš suprantu, kad yra žmonių, kuriems nepatinka homoseksualūs asmenys, galbūt nustebsite, tačiau ir man ne visi homoseksualai patinka. Supraskite, visi žmonės skirtingi, visi turi savo nuomonę. Aš tai suprantu, nejaučiu jokio pykčio žmonėms, kuriems aš nepatinku, tai jūsų nuomonė, tai jūsų pasirinkimas, tai jūsų požiūris. Išduosiu paslaptį: jei pamatau kartais gatvėje itin moteriškai besielgiantį vaikiną, kuris ir auskarų visur prisivėręs, ir plaukus galbūt nusidažęs, tai dėbteliu smerkiančiu žvilgsniu, ir burbu sau po nosimi. Bet tai, kas man nepatinka, neturi tapti agresija ar pykčiu. Man tokie žmonės netrukdo, nors ir nepatinka, nes mes visi esame žmonės.
Aš nereikalauju jokių teisių, aš neturiu jokių specialių prašymų, tik norėčiau vieno: jei mano mintys jums nepasirodė atstumiančios, jei tai, ką aš parašiau, nesukėlė jums agresijos, tada skirkite minutę laiko, ir pabandykite pasvarstyti ar toks žmogus kaip aš galėtų būti lyginamas su zoofilais, nekrofilais, ar pedofilais. Spręsti Jums.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!