Kodėl užsiminiau apie jį? Na, juk Lietuvoje kainos pasiekė „neregėtas“ aukštumas, kaip teigiama, vienas žiedinis kopūstas kainuoja apie 3 eurus. Visi skundžiasi, verkia.

Kada Lietuva tapo šitokia: kritikuojama valdžia, žmonės pikti, niūrūs? Pasiklausius dabartinių emigrantų pasakojimų, kaip užsienyje gerai, ir kaip Lietuvoje blogai, laikas daryti išvadas. Emigrantas pasakoja, kad grįžus į gimtąją šalį jaučia diskomfortą dėl nuolat susiraukusiu žmonių, nesišypsančių kasininkių ir t.t. Galbūt čia vis dar gyvas sovietinės kultūros palikimas? Bet „prie ruso“ tikrai nebuvo geriau.

Gal jūs, jūsų tėvai ar seneliai ir pasakoja, kaip visi turėjo darbo ir panašiai... Jei jūs taip pat galvojate, turiu jus nuvilti. Pasidomėkite, paskaitykite darbo skelbimų portalus – darbo yra visuose miesteliuose, miestuose. Pilietis, nerandantis darbo, tiesiog laukia, kol viskas „bus padėta ant lėkštutės“, pats ji neieško darbo. Nesidrovėsiu ir tokius žmones vadinsiu tinginiais.

Mane labai džiugino jaunų žmonių iniciatyva neiti į parduotuves gegužės 10-12 dienomis. Ne dėl esmės – neiti į parduotuves, o dėl vienybės: ši iniciatyva, kiek domėjausi, pritraukė apie 50 tūkst. žmonių. Iš viso to aišku, kad žmonių širdyse dar liko vienybės.

Negalima sakyti, kad Lietuva vis dar tebėra „bananų valstybė“. Juk mūsų mokslininkai iš Kauno kuria lazerius, kurie yra vieni pažangiausi pasaulyje, tik gaila kad mums jų nereikia. Mūsų internetas vienas greičiausių pasaulyje. Pažiūrėkime, kokia mūsų kelių infrastuktūra, parkai, miškai, pajūris. Naujovė – medžių lajų takas.

Gaila tik dėl vieno – kad pas mus plinta tokios nesąmonės kaip „Stabdysime pabėgėlių antplūdį“, nors mūsų tautiečiai bėga į Vakarų šalis dėl geresnio gyvenimo. Ir nesvarbu, kad gal tik kas trečias gyvena geriau, netaupydamas ir nesiilgėdamas paliktos šeimos. Bet galiu garantuoti, kad kokie 70 proc. emigrantų tikrai norėtų grįžti atgal. Negrįžta. Kodėl? Baimė. Baimė jaustis atstumtam, baimė neturėti pinigų, baimė. Baimė matyti per televizorių laidas, kuriuose nuolat pasakojami tik blogi dalykai.

Ant rankų pirštų galima suskaičiuoti kultūros laidas, kuriuose – pozityvūs pasakojimai. Mums, lietuviams, mieliau kritikuoti, apkalbėti kaimyną. Kokius pagrindinės pokalbių temos? Kokį tas ar anas nusipirko automobilį, kaip jo žmona gyvena, ir panašiai. Ką mes darome blogai? Kodėl pavydas mus visus suvalgys? Kodėl rodome tokį pavyzdį vaikams? Negi nemanote, kad jau laikas keistis... Ir nereikia kritikuoti, ar politikė bėgo maratoną, ar ne. Juk realiai mums tai visai nesvarbu.

Nesvarbu, kaip gyvena kiti. Visi turi savų rūpesčių ir problemų. Laikas keistis. Išeiti, nusišypsoti, pasisveikinti su nepažįstamu, padėti močiutei, pakelti šiukšlę numestą ant žemės. Juk ir patiems smagiau gyventi bus. Pradėti nuo mažų dalykų. Laikas keistis.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!