Tada jis išsitraukdavo iš dėžutės tris rublius ir su kaimynu eidavo link gastronomo, grįždavo jau vėlų vakarą visas išraudęs ir linksmas.
Na, nebuvo paslaptis, kad senelis su kaimynu iš tiesų jokių ožių nekardavo ir senelis su savim jokių kiaulių į gastronomą nesivesdavo. Ir visi žinojo, kad tie žodžiai tebuvo susitarimo reikalas, savotiškas ritualas.
Matyt, panašų ritualą praktikuoja ir mūsų valdžios žmonės: kai kurie ministrai, valstybinių agentūrų darbuotojai, kai kurių miestelių merai ir eiliniai valdininkai. Tik jų ritualai, jei galima taip pasakyti, iš kitos pusės nei mano vaikystės vasarų herojų.
Ministrai ir jų kolegos esamus ir aiškius žodžius linkę pervadinti, iškreipti jų reikšmę ir kaitalioti prasmes. Štai ministras, priremtas prie sienos savo paties žodžių ir klausiamas tiesioginiame eteryje, kodėl melavo, išrėžia, kad jis ne melavo, o tiesiog apsiriko.
Kitas veikėjas nemato nieko blogo, kad ministras laikas nuo laiko „revizuoja“ kurortinio miestelio merą. „Juk jo pareiga sutikrinti, kad viskas vyktų sklandžiai, – sako viršininkas ir prideda. – Juk telefoninio pokalbio išklotinėje kabučių nėra ir intonacijų nėra. Taigi viskas tiesiog puiku“.
Nors tos kabutės ir intonacijos tiesiog akis bado, matyt, absoliučiai daugumai piliečių.
„Juk čia ritualas, – matyt, sako mums ministrai ir ministrų vadovai. – Visos prasmės ir reikšmės čia – susitarimo reikalas“, – matyt, sako mums valdžios išminčiai. Ir nusprendžia, kad galima vagį pervadinti „neadekvačiai reaguojančiu situacijoje“ ar „žmogiškąja klaida“, galima kyšininką pervadinti „gero norinčiu“, ar „kiekvienam pasitaiko“, ar „klysti žmogiška“, melagį galima vadinti „suklydusiu“, ar „ne taip interpretuojančiu“, o veltėdį – „besistengiančiu“, ar „darančiu pažangą“.
Tik tokioje situacijoje reikėtų neužmiršti, kad ritualai ir slaptos žodžių reikšmės paprastai žinomos tik nedidelėms grupėms žmonių, dalyvaujančių tuose savotiškuose žaidimuose, ir kai žaidimai tampa vieši, matomi visiems piliečiams, jokia žodžių ekvilibristika ir prasmių akrobatika nepaslėps tikrosios esmės – vis vien visi matys ir supras, kad vagis yra vagis, kyšininkas yra kyšininkas, veltėdis ir yra veltėdis, o kvailys, kaip besukiotum, ir bus tik kvailys.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!