Darbas buvo purvinas ir šlykštokas. Gavęs kontraktą, užsiregistravęs mokesčių inspekcijoje, gavau numerį ir pagal įstatymus negalėjau vairuoti savo lietuviško automobilių ir teko jį dviem savaitėms išvežti. Nugabenau ją į Lietuvą – tai kainavo 1500 litų, už skrydį atgal sumokėjau 350 litų.
Turėjau pirkti norvegišką automobilį, nes neturėjau kur miegoti – kainavo 14 tūkst. kronų (1485.50 eurų) ir dar 7000 kronų (742.75 eurai) už draudimą.
Dirbau, kol netyčia ant rankos užkrito šulinio dangtis, ir ją susilaužiau. Šefas davė automobilį ir aš vos ne vos nuvažiavau į priimamąjį. Ranka – nutirpusi, limfmazgiai išsipūtę, iš skausmo linguodamas prisistačiau, ranka – mėlyna. Felčerė davė ledo ir vaistinės adresą. Pasakė, kad jei man reikia gydytojo, turiu važiuoti į kitą miestą už 70 km, mat jo dabar nėra.
Pavyko tik nuskausminamųjų nusipirkti ir su valdišku automobiliu vos grįžęs iki savojo, kur miegodavau, su nuskausminamaisiais „atsijungiau“. Gavau laisvą dieną, gerai susitvarsčiau ranką, automobilyje dar turėjau „rezervinių“ vaistų.
Man dar dvi dienas padirbėjus, buvau atleistas, kad nereikėtų mokėti draudimo. Spėjau užsidirbti tik 35 tūkst. kronų (3713.74 eurus).
Grįžau į Lietuvą. Po žiemos lietuviai pasiūlė darbą Norvegijoje. Nerizikavau skristi su lėktuvu, su automobiliu per 25 bemieges valandas nusigavau iki reikiamos vietos Bergene, bet po 2 val. poilsio viršininkas paskambino ir pasakė, kad reikia grįžti iki Oslo. Tada gavau baudą už greičio viršijimą – 5200 kronų (551.76 eurai), už jas „atsėdėti“ neleido, liepė susimokėti (kai vėl darbo neturėjau). Galvojau, užmušiu policininką prie bankomato.
Darbdavys man už atidirbtą mėnesį sumokėjo 2000 litų, nors buvo žadėjęs 6000 Lt. Po kiek laiko jis man vėl siūlė darbą, bet po tokių aferų aš nesutikau. Viskas...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalyti savo patirtimi? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau: