Išsivirkite arbatos, paplepėsime

Ilgą laiką galiojo nuostata, kad išsilavinimas užtikrina stabilų materialinį pagrindą, t.y. padeda susirasti gerai apmokamą darbą. Bet laikai keičiasi, diplomas nieko nebestebina, o stereotipai byra į šipulius. Remiantis 2015 m. rugsėjo mėnesio Lietuvos statistikos departamento duomenimis, jaunimo nedarbas šalyje siekė 18,8 proc. Tiesa, tai šiek tiek mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis, bet, pavyzdžiui, palyginus su kontinento lydere Vokietija (7,2 proc.), Lietuva vis dar smarkiai atsilieka. Sakysite, kad tyrimai dar ne viskas? Taip, bet ir ne niekas.

Šiandien darbdaviai ieško įvairialypių darbuotojų: ne tik tokių, kurie turi atitinkamą žinių bagažą, bet ir geba būti įdomūs, aktyvūs bei išradingi. Teigiama, kad scholastinio modelio visuomenė jau atgyvena, o šiuo metu kūrybiškumas laikoma viena svarbiausių vertybių. Tačiau kaip jį ugdyti ir puoselėti jaunuoliui, kuris suvaržytas vis dar „kalimo“ principais pagrįstos švietimo sistemos režimo?

Akademinį pasaulį valdo „okupantas“ – teorinis mokymas

Ne paslaptis, jog vadovėlinė medžiaga dažnai nebeatitinka tikrovės. Tą pripažįsta Lietuvos švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė: „Daug metų kalbame apie tai, kad mokyklose reikia daugiau praktinio, pažintinio ugdymo, tačiau realybėje tai nepakankamai atsispindi. Todėl atnaujinant ugdymo programas pagrindiniu kriterijumi taps turinio prasmingumas ir aktualumas šių dienų iššūkiams. Šiuolaikinė visuomenė, darbo rinka iš jaunų žmonių tikisi kūrybiško mąstymo, inovatyvumo, atsakingumo. Tai turi suteikti kiekviena mokykla. Mokiniams turi būti sudarytos galimybės tyrinėti, spręsti problemas ir praktiškai veikti, pritaikant skirtingų sričių žinias ir gebėjimus.“ Tokias galimas permainas dienraščiui „Vakarų ekspresas“ žadėjo ministrė.

Pasiruošimas „postmokykliniam“ etapui

Mano manymu, jaunuolius privalu ruošti ne egzaminams, o gyvenimui. Deja, išryškėja dar viena švietimo sistemos spraga. Mokykla „grūsdama“ vien teorinę medžiagą, nesuteikia elementarių žinių apie dalykus, kuriuos privalo išmanyti kiekvienas pilietis. Pavyzdžiui, kokie yra mokesčiai ir kas juos administruoja, ką būtina žinoti apie sveikatos apsaugą, kas yra pajamos ir išlaidos, kokie pagrindiniai įstatymai reglamentuoja darbdavio ir darbuotojo santykius, kaip vesti asmeninę buhalteriją ir pan.

Dažnas jaunas žmogus ne tik, kad apie tai nieko nenutuokia, bet ir nežino, kur tokios informacijos ieškoti. Šis aspektas labai svarbus, kadangi reikalauja tikslumo ir „VBS“ („Viena bobutė sakė“) kanalu pasitikėti negalima. Siūlysite skaityti įstatymus? Kartais net teisininkas ar mokesčių inspektorius juos klaidingai supranta. Ką jau kalbėti apie žmogų, kuris neturi specialaus išsilavinimo ir patirties. Taigi, jeigu ugdymo įstaigose tokioms temoms aptarti švietėjai skirtų po akademinę valandą per savaitę, jaunuoliams būtų kur kas paprasčiau orientuotis „postmokykliniame“ gyvenime.

„Tebūnie šviesa!“

Stebina visuomenės požiūris, kai bet koks moksleivio ar studento priekaištas švietimo sistemai pasitinkamas neigiamomis reakcijomis ir užgauliais komentarais. Kaip argumentus kaltinimams pasitelkiamas perdėtas lepumas arba jaunas žmogaus amžius, o tai akcentuojama kaip neišprusimo ir menko sistemos supratimo įrodymas. Manau, tautinis folkloras „mano laikais taip nebuvo“ jau nebegalioja. Problemas reikia spręsti kartu. Svarbu vystyti konstruktyvias diskusijas ir ieškoti bendrų sprendimų, kurie būtų tinkamiausi jaunosios kartos ateičiai.
Tikiuosi, arbata patiko.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

2016 m. DELFI ir Vilniaus Gabijos gimnazija skelbia Lietuvos mokyklų jaunųjų žurnalistų konkursą! Šis tekstas – 26 straipsnis konkursui.

Kviečiame jaunuosius mokyklų žurnalistus savo publicistinius tekstus, kurių apimtis siekia iki 400-500 žodžių, siųsti adresu gabijos.laikrastis@gmail.com. Konkursas vyks sausio 1-30 d. Jūsų atsiųsti tekstai bus publikuojami DELFI portalo rubrikoje DELFI Pilietis. Bus skiriamos dvi nominacijos – „Populiariausias jaunasis žurnalistas“ ir „Profesionaliausias jaunasis žurnalistas“. Prizus laimėtojams įsteigs portalas DELFI.