Jie pasirenka kelis numylėtinius klasėje, o kitus dundukais vadina. Negaliu sakyti, kad tai daro visi mokytojai, yra tų, kurie klasėje elgiasi mandagiai ir ateina dirbti su mumis, o ne „prikolinti“. Ir apskritai mus moko kaip būti paklusniais šuneliais, kilus konfliktui su mokytoju ne kartą teko matyti, kaip mokinys nori pasikalbėti ir išsiaiškinti, tačiau būna nutildomas. Juk mokytojas yra vyresnis ir visada teisus.
Vieni elgiasi taip, o kiti per pamokas, girdėjau, net keikiasi. Nematau tame jokio „kietumo“ ar aukšto pedagogo lygio, tik netikusį norą būti „maladiec“ mokinių akimis. Ir kaip reaguoja mokiniai? Vieni juokiasi, džiaugiasi, kiti žiūri pakraupę. Juk ar ne priešingai elgtis esame mokomi? Mus moko būti padoriais, o taip pedagogai patys sau prieštarauja. Net nekalbu apie namų darbus: grižę namo mes gauname truputį laiko pailsėti, tada vėl kimbam į darbus, namų darbus...
„Kodėl neatlikai namų darbų, juk uždaviau vos keletą uždavinių“ – turbūt esame visi tai girdėję. Mokytojai nesupranta, kad mes gauname tuos pačius kelis uždavinius ir iš antro mokytojo, trečio, ketvirto ir t.t . Bet nespėjame pasiaiškinti, o dvejetas jau įrašytas...
Aš manau, kad mokytojai tiesiog žiūri į mus pro pirštus, nebando mūsų suprasti, o tik tada, kai viešumoje atsiranda tokie laiškai kaip mano, diskutuoja su mumis, kas ne taip, nors po poros minučių tema būna pakeičiama. Neduok Dieve, atsirastų laiško autorius, manau, jis bent pusmetį laiko gero pažymio galėtų nebesitikėti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite atsiųsti savo nuomonę? Patarti? Pasidalinti mintimis? Kviečiame tai padaryti! Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau: