Jums rašo vaikino mama, to paties devyniolikmečio, kuris miegojo su mama vienoje lovoje iki pat paauglystės. Tik jam jau daugiau nei 19, ir aš, pasirodo, ne mama, o „močia“. Sūnus man liepė paskaityti, neva tai jo draugas rašo, bet aš supratau, kad čia mūsų istorija. Jaučiuosi įskaudinta ir nesuprasta.
Įskaudino ta frazė „man reikia vaikas užaugint“. Taip, aš ją nuolat kartojau, nes likti su mažu vaiku ant rankų, kai dar to protelio ne per daugiausia, kai dar tvirtai ant žemės nestovėjau, kai dar tik varganą algelę gaudavau. Taip, padėdavo tėvai, giminės, bet tai nereguliari pagalba buvo. Be to, nenorėjau imti išmaldos ir nenorėjau, kad į tave, sūnau, žiūrėtų kaip į vargšiuką. Aš pasakiau: vaikas turi mane, jo nereikia gailėtis, ne koks našlaitis ji, nes turi mane. Tai ir kartodavau tą frazę „man reikia vaikas užaugint“. Bet juk ir reikėjo tave, sūnau, užaugint, argi ne taip?
Pirmiausia, nereikia jam verkti, kad augo su vieniša motina. Kaip tik turėtų džiaugtis – visas dėmesys jam. Jam ir kotedžas, ir mašina, viskas jam, nes pinigėliai buvo momentiniai buvo, kai plėšiausi iki paskutiniųjų su europiniais projektais, kai beveik sveikatą padėjau, dabar jau taip gerai nebebus. Sūnus taip ir nesuprato, kad viskas jam, viskas dėl jo. O jis dar nori viską mesti ir pabėgti. Sūnau, sūnau... Juk aš neamžina, o viskas liks tau.
Man skaudu, kam jis priekaištauja, kad aš vieniša mama. Betgi, sūnau, tau tėvišką dėmesį skyrė senelis, skyrė mano brolis, turiu juk aš ir draugų vyrų (ta prasme – tik draugų, ne daugiau), kurie taip pat su tavim ir bendravo, ir į užsienį buvo nusivežę. Ir aš pati nesiskundžiu, kad esu vieniša mama. Kol dar gyvenome ankstesniame kaime, viena pažįstama augino du sūnus kartu su vyru girtuokliu. Ir kas iš to, kad ji – ne vieniša mama? Kas iš to girtuoklio? Ir berniukai visada padaužos buvo.
Net ir mano vaikui blogą įtaką buvo pradėję daryti, kai jie draugavo. Vyresnysis būdavo tikras tėvelio auselė – ką išgirdęs, tuoj tėvui raportuoja, motina jam tik po tėvo svarbi. Kaip aš nenorėjau, kad mano sūnus irgi išeitų iš kelio ir taptų padauža... Gal tada vienintelį kartą aš griežtai sūnų sugriebiau: jam išaiškinau, kad gali jis spurdėti, priešintis, bet geruoju ar bloguoju vis tiek bus taip, kaip aš pasakysiu. Tad geriau be konfliktų, ramiai paklust.
Gal tada buvau per griežta, bet nenorėjau, kad mano berniukas būtų toks, kaip tos pažįstamos vaikai. Taip, tikra tiesa, kad mano sūnus buvo visada labai geras, meilus, švelnus. Taip, tiesa, kad iki 13 metų mudu miegodavome vienoje lovoje. Taip, aš didžiuodavausi tuo, kad ne su kokiu seniu vienoje lovoje miegu, o su sūnumi, taip, aš visiems girdavausi, kad visada mano aukselis su manim. Aš nematau nieko bloga tame, jeigu kas įžvelgia ką, tai sprendžia pagal savo sugedimo laipsnį ir iš to padaro nežinia ką, prisigalvoja nežinia ko. Sūnau, juk kai tu panorėjai atskiroje lovoje miegoti, argi aš prieštaravau? Man tik buvo labai liūdna, bet juk leidau atskirą kambarį turėti.
Taip, aš ėjau iš proto, kai sužinojau savo vaiko planus mokytis kitame mieste. Taip, aš dėjau visas pastangas, be to, pasitaikė puiki galimybė pasigerinti gyvenimo sąlygas čia, vietoje. Žinoma, kad stengiausi aprūpinti savo sūnų, kad jis niekur neišvažiuotų. Bet juk kiekvienai mamai yra labai skaudu, kai vaikai išvažiuoja. O mūsų atvejis yra ypatingas. Sūnui išvažiavus, aš likčiau visiškai viena.
Sūnau, tu priekaištauji man, kad turi sugrįžti vakarienės „minutė į minutę“. Čia ne kontrolė, mielas mano vaike, čia tik mamos rūpestis. Keliai slidūs, kad kas kelyje nebūtų nutikę, be to, juk maistelį ruošiu, kad šviežias būtų, ką tik nuo viryklės. Galų gale, kad mudu abu susėstume prie vakarienės stalo – o ši tradicija man yra šventa – kad pasikalbėtume, kaip diena praėjo, kokie rūpesčiai ar džiaugsmai aplankė. Ne todėl man svarbu kalbėtis su tavimi, kad neturėčiau draugų, bet man tu esi mano vaikas, man nieko daugiau pasaulyje gali nebūti, viską tu man atstoji.
Kad aš ašaroju, nereikia to sureikšminti. Aš visada jautri buvau ir esu. Mane labai paveikia kitų žmonių bėdos, nelaimės. Be to, labai sunkus metas buvo darbe, konfliktavau su kolegomis. Tai, sūnau, tu puikiai žinai. Tik nežinai to, kad vieną gražų gegužės rytą aš buvau susiruošusi netgi palikti šį pasaulį. Buvau net parašiusi atsisveikinimo laišką.
Bet sūnau, žinai, kas mane sulaikė? Aš pagalvojau, kaip tau bus skaudu manęs netekti. Ir smerkti, kad naktį einu išgerti degtinės, nereikia, nes mano situacija tikrai buvo siaubinga. Aš tą pavasarį praradau ir savo mylimą draugę, kuri net ketino su mumis gyventi, kuri vienintelė mane suprasdavo, kuri turėjo sūnų mano sūnaus amžiaus. Ta draugė mane mylėjo, ir aš ją. Jos netektis paliko mano sieloje gilius randus. Taigi, aš tikrai greitai susigraudinu. Tik kažin, ar mano sūnus tai supras.
O štai dėl panų nakvindinimo mano namuose aš buvau ir būsiu griežta. Jokių santykių iki vedybų. Taip pat neleisiu ir nuomotis buto ir gyventi nesusituokus. Man tai yra baisu, nemoralu, nekrikščioniška. Aš sūnui diegiau krikščioniškas vertybes. Ar sūnui 21-eri, ar 40-imt, aš neleisiu gyventi šeiminio gyvenimo nesusituokus. Kai sutiks savąją, kuri tikrai padori mergaitė bus, aš neprieštarausiu vedyboms, bet gyventi šeiminį gyvenimą be santuokos – jokiu būdu. Man yra labai baisu, kai sugyventiniai vienas kitą dar ir vyru bei žmona pristato kitiems. Šito savo vaikui tikrai neleisiu. Čia jau per mano lavoną.
Ir sakykite, negi aš neteisi? Negi be pagrindo sūnui neleidžiu nueiti klystkeliais, negi todėl aš „močia“, o ne mamytė?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite atsiųsti savo nuomonę? Patarti? Pasidalinti mintimis? Kviečiame tai padaryti! Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau:
Pagalbos telefonai:
| Psichologinės pagalbos tarnyba | Telefono numeris | Darbo laikas |
| Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai |
8 800 28888 | I-VII visą parą |
| Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai |
116 111 | I-VII 11:00 - 21:00 |
| Linija Doverija (parama teikiama rusų kalba) Budi savanoriai konsultantai. Pagalba skirta paaugliams ir jaunimui. |
8 800 77277 | I-V 16.00 - 20.00 |
| Pagalbos moterims linija Budi profesionalai, savanoriai konsultantai |
8 800 66366 | I-VII 10:00 - 21:00 |
| Vilties linija Budi profesionalai, savanoriai konsultantai |
116 123 | I-VII visą parą |
Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.
Emocinė parama internetu
| „Vaikų linija“ | Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt | Atsako per dvi dienas |
| „Jaunimo linija“ | Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.jaunimolinija.lt/internetas | Atsako per dvi dienas |
| „Vilties linija“ | Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba vilties.linija@gmail.com | Atsako per tris darbo dienas |
| „Pagalbos moterims linija“ | Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.lt | Atsako per tris dienas |
Krizių įveikimo centre (Giedraičių 60 A, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Darbo laikas: I, III, V 16.00–20.00
Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt
Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt