Katedros vedėjas ir dar keli dėstytojai, tarp kurių ir mūsų kurso vadovas, pareiškė norą atsistatydinti. Mes nerimaujame, nes šių dėstytojų dėka galime įgyti aukščiausio lygio kvalifikaciją, o išsakytos nuomonės apie kai kuriuos dėstytojus, kurių pavardės, deja, nebuvo įvardintos, aprėpė visą mokymosi įstaigą ir suvertė kaltę visiems pedagogams.
Norime paneigti šią susidariusią nuomonę. Mūsų kurso vadovas Gintaras Varnas – vienas labiausiai gerbiamų dėstytojų akademijoje. Režisierius G. Varnas yra labai reiklus ir griežtas pedagogas, tačiau per visus mokslo metus nesame patyrę jokių patyčių, žeminimo, konkurencijos skatinimo ar kitokio pobūdžio nepedagogiškų veiksmų. Priešingai, dėstytojas ypač pabrėžia, kad tik bendradarbiaudami ir gerbdami vieni kitus galime ką nors sukurti.
Akademijoje yra puikių dėstytojų, kuriais mes visiškai pasitikime, su kuriais gerai jaučiamės ir todėl manome, kad neteisinga visai institucijai ir joje dirbantiems žmonėms uždėti etiketę „nepedagogiški“. Tai atskirų atvejų ir dėstytojų tema, neteisingai įsivėlusi į bendrą akademijos įvaizdį. Mūsų kursas tikrai džiaugiasi profesionaliais dėstytojais, išrinktais kurso vadovo. Tai specialybės dėstytojai A. Storpirštis, E. Gudavičiūtė, V. Kuodytė, J. Javaitis, scenos kalbos dėstytojos Nelė Savičenko, A. Vilutytė, A. Čepaitė, scenos judesio dėstytoja J. Urnikytė.
Kitų kursų studentai, manome, laisvai papildytų pedagogų sąrašą, kurių paskaitose jaučiasi saugiai ir kūrybiškai įkvėpti. Taip pat esame nustebę dėl katedros vedėjo prof. A. Giniočio išreikšto noro palikti akademiją. Per visus studijų metus katedros vedėją nuolat matydavome savo egzaminuose, sulaukdavome iš jo taiklių pastabų, patarimų, palaikymo.
Gruodžio 8 d. akademijoje įvyko diskusija „MENO (TEATRO) STUDIJOS: REALYBĖ IR FIKCIJOS“, kurios metu dviprasmiškai buvo suprasta mūsų bendrakursė Dovilė Kundrotaitė, norėjusi papasakoti daugumos studentų savijautą tik įstojus į akademiją ir susidūrus su kitokiu mokymosi būdu nei mokyklose:
„Mes neturime valgyklos, nepavalgome, dirbame šaltose, pelėsiu apaugusiose juodų sienų patalpose. Tai nepadeda kovoti su studijų stresu, kurį patiria kiekvienas Lietuvos studentas, ne tik menininkai; mūsų kurso santykiai su dėst. G. Varnu yra labai atviri, humaniški ir nuoširdūs, aš jį kaip tik norėčiau išskirti kaip vieną profesionaliausių dėstytojų mūsų įstaigoje“.
Studijos akademijoje yra specifinės, mokydamasis vaidybos specialybės visada susiduri su emocijomis, kurias reikia mokytis iššaukti ir valdyti. Disciplina čia yra griežta, bet iš savo patirties galime pasakyti, kad nesame žeminami, o kai tokių situacijų pasitaiko, reikia netylėti, šnekėtis su įstaigos aukštesniaisiais asmenimis ir konkrečiai įvardinti asmenis.
Apie mūsų kurso vadovą ir susiklosčiusią akademijos situaciją mūsų bendrakursė, rež. Kamilė Gudmonaitė teigia:
„Aš nemanau, kad pastaruoju metu iškeltos akademijos problemos apskritai yra susijusios su kursų vadovais. Kursų vadovai yra tik ledkalnio paviršius, o problemos esmė slypi kur kas giliau. Man nesuprantama, kodėl buvę studentai konkrečiai neįvardina asmenų, apie kuriuos kalba. Nes šiandien iš LMTA atsistatydina svarbiausi ir stipriausi dėstytojai, kurie jaučiasi įžeisti ir pažeminti, o tie, apie kuriuos iš tikrųjų reikia kalbėti, tyli ir lieka savo vietose. Visų pirma, aš nesutinku, jog akademijoje visi pedagogai yra griaunantys jaunas asmenybes.
Mūsų kurso vadovas G.Varnas, ko gero, yra vienas stipriausių pedagogų, kuris skiria didelį dėmesį mūsų programoms, atsižvelgia į studentų norus, yra labai reiklus ne tik mums, bet ir sau – niekada neapleidžia mūsų net kai repetuoja spektaklius, nevėluoja į paskaitas ir kreipia dėmesį į lankomumą, visapusišką erudiciją, jo paskaitose mes mokomi ne tik specialybės dalykų, bet meno suvokimo, skonio, etikos, estetikos. Esame išklausomi ir visada turime teisę iškelti bet kokį mus dominantį klausimą, nesvarbu, ar tai būtų su profesija susiję dalykai, ar ne. Svarbiausia – net ir studento, ir dėstytojo nuomonių išsiskyrimas ir konfliktas yra priimtinas ir laukiamas.
Kita tema yra akademijos sąlygos. Antisanitarinės, buvusio kalėjimo sienos be valgyklos ir normalaus šildymo įkvepia (ir dešimt metų įkvėpė) daugelį mūsų spektaklių. Bet, deja, kursų vadovų ši problema apskritai neliečia. Reikia žiūrėti giliau – kiek ir kokių projektų į struktūrinius fondus priduoda ir dabartinė, ir buvusi LMTA valdžia, kodėl tam neužtenka tiek daug studentų krepšelių ir kodėl taip lėtai vyksta akademijos tvarkymo darbai.“
Pagarbiai,
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos G. Varno vaidybos III kurso bei režisūros IV kurso studentai:
Dovilė Kundrotaitė, Kamilė Gudmonaitė, Jovita Jankelaitytė, Adelė Šuminskaitė, Aurimas Bačinskas, Adomas Jasiukėnas, Arnas Ašmonas, Balys Ivanauskas, Gytis Laskovas, Mantas Jančiauskas, Žilvinas Vingelis, Povilas Makauskas.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!