Pradėkime nuo nedidelio istorijos intarpo. Jo prireiks vėliau. Iki 1998 buvo tik „Vilniaus troleibusai“ ir tik „Vilniaus autobusai“. Įmonės buvo valdomos atskirai, tvarkaraščius sudarydavo pačios ir bilietus platindavo irgi pačios. 1998 įkurta „SĮ Susiekimo paslaugos“ (toliau SĮSP), kuri pradėjo būti atsakinga už mokamą stovėjimą, bilietus ir tvarkaraščių sudarymą. 2011 įmonės „Vilniaus troleibusai“ ir „Vilniaus autobusai“ buvo sujungtos į Vilniaus viešąjį transportą (VVT).

Troleibusų, autobusų ir greitųjų autobusų greitis

Nežinau, kuriuo G maršrutu besinaudojantis keleivis galėjo parašyti, kad jie yra nauji ir važiuoja greitai kaip automobiliai. Kai tik G maršrutai buvo paleisti, jie važiavo tikrai labai greitai, bet po mėnesio jie buvo sulėtinti. Ir nuo to momento jie yra vis lėtinami. Negaliu pasakyti tiksliai dėl kitų maršrutų, bet 2G yra greitas tik dėl to, kad sutaupo 20-40 sekundžių nesustodamas kokioje nors stotelėje. 2G važiuoja vos ne kaip LABAI sulėtintas troleibusas.

Nauji autobusai? Nukritote iš Mėnulio. Neapsiverčia liežuvis sakyti, kad 15 metų senumo transporto (kurių Vilniuje yra vos apie 150 iš maždaug 400 reikalingų autobusų) priemonė yra nauja. Jau nekalbu, kad labai nedaug autobusų turi pakankamai orlaidžių, nes kondicionieriai ant 104 autobusų yra tik nereikalingas krovinys, todėl kad niekas jame freono nepapildo. Ant pirštų galima buvo suskaičiuoti, kiek autobusų šią vasarą turėjo veikiančius kondicionierius.

Ar pastebėjote, kad troleibusai, kai nevėluoja, tempiasi? Todėl kad gerbiamoji SĮSP tvarkaraščių su programa „Pikas“ normalių tvarkaraščių sukurti negali – ir kai reikia daugiau laiko trasai įveikti, jo skiriama per mažai, kai reikia mažai laiko – skiriama per daug. Ir kontaktinis tinklas čia nėra kaltas, nes kokiame nors Kišiniove su labai prastesniu kontaktiniu tinklu troleibusai lekia – svarbu laikytis už turėklo.

Jeigu DELFI redakcija paprašys SĮSP komentaro, kertu lažybų, kad bus atsakyta „tvarkaraščiai sudaromi pagal faktinius važiavimo laikus“. Nes tai yra šabloninis atsakymas, kuriuo jau buvo atsakyta tūkstantį kartų.

Apie keleivių skaičių viešajame transporte

Nežinau kaip kitus, bet mane supykdė ponios M. Gusarovienės frazė, kad viešasis transportas nėra perpildytas. Gal koks 15 autobusas, kuris pravažiuoja pro SĮSP būstinę ir yra tuščias, bet tikrai ne G autobusai ir troleibusai, kurių maršrutai driekiasi pagrindinėmis gatvėmis. Pavyzdžiui, 4G maršrute atrodo, kad be trigubo autobuso (kaip Kaune) visi keleiviai netilps.

Apie tai, kaip piko metu užpildyti 2, 7, 16 ir kartais 19 troleibusų maršrutai irgi kalbėti nesinori – kaip pasakė viena keleivė, už didelius pinigus mus veža kaip silkes. Ir nestovi keleiviai šalia durų! Nebent autobusas yra toks, kad jeigu įlipęs giliau į autobuso vidurį, neišlipsi dėl nepatogaus durų išdėstymo. Pavažinėkite viešuoju transportu, išlipkite iš savo automobilio, ir sukurkite naują šabloninį atsakymą (...).

„Šiems troleibusams Vilniuje ne vieta“

Troleibusai yra ilgaamžiškesni. Artūras Zuokas žadėjo jų atsisakyti, vietoj jų paleisti dujinius autobusus (jie vis tiek teršia, ir yra nedaug pigesni už patį troleibusą). Remigijus Šimašius paliko visišką stagnaciją (…). Kodėl neskelbiamas konkursas arba nėra surenkami „Amberiai“ (bet juos reikėtų kiek modifikuoti – surinkinėti su kitu kėbulu, nes „Maz“ dizainas yra kiek pasenęs ir salono sėdynių išdėstymas yra kiek nepatogus) – mįslė.

Ir nereikia „la la“ kad troleibusai brangūs – „Amberiai“ kainavo 209 tūkst. eurų. Dujiniai autobusai „MAN Lion's city“ kainavo maždaug 230 tūkst. eurų.

P.S. Troleibusų ūsai nekris, jeigu bus modernizuotas troleibusų tinklas – o šitoks modernizavimas (iešmų, kryžmių pakeitimas į greitaeigius, vingių suapvalinimas) kainuoja maždaug 15 milijonų eurų.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Į skaitytojo klausimus atsakė Modesta Gusarovienė, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ l.e.p. direktorė:

- Ar po to, kai į gatves išriedėjo „G“ maršrutų autobusai, jų maršrutai kaip nors prailgo?

- Eismo valdymo centro duomenimis, šiemet, palyginti su 2013 m., pagrindinėse miesto gatvėse pastebimai išaugo transporto srautas – kai kuriose atkarpose augimas siekia beveik 9 proc. Dėl didesnio eismo intensyvumo gatvėse neretai susidaro spūstys, kurių neišvengia ir viešasis transportas. Viešajam transportui judant bendrame transporto sraute mažėja jo greitis, o kelionės trukmė atitinkamai pailgėja. Be abejo, tai turi įtakos ir greitųjų autobusų važiavimui.

Siekiant padidinti viešojo transporto greitį bendrame transporto sraute buvo įrengtos specialios, viešajam transportui skirtos juostos. Bendras tokių eismo juostų ilgis siekia apie 31 km. Dauguma įrengtų A juostų yra greitųjų maršrutų trasose, pavyzdžiui, Kalvarijų g. nuo Didlaukio – Kalvarijų g. sankryžos iki V. Gerulaičio g.; Laisvės pr. nuo Sietyno stotelės iki Viršuliškių – Laisvės pr. sankryžos ir pan. Numatoma A juostų plėtra, kuri leis padidinti viešojo transporto važiavimo greitį, dėl ko atitinkamai sumažėtų ir kelionės trukmė.

Kiekvieno reiso faktinis kelionės laikas mums yra žinomas ir, jeigu situacija gatvėse pasikeičia, dėl ko pastebimi viešojo transporto nukrypimai nuo tvarkaraščio, tvarkaraštis yra koreguojamas prisitaikant prie realių eismo sąlygų. Tai nebūtinai reiškia, kad išauga tam tikros atkarpos įveikimo laikas, nes tvarkaraščiai gali būti koreguojami ir trumpinant maršruto įveikimo laiką.

Be to, reiso trukmė gali skirtis atsižvelgiant ir į metų laiką. Jei žiemą kelionės laikas yra ilgesnis, tai vasarą, kuomet eismo intensyvumas sumažėja 30–40 proc., atitinkamai greičiau juda ir viešasis transportas.

- Kas kiek laiko yra adaptuojami autobusų ir troleibusų tvarkaraščiai? Į ką atsižvelgiama juos keičiant? Skaitytojas skundžiasi, kad „SĮSP tvarkaraščių su programa „Pikas“ normalių tvarkaraščių sukurti negali – ir kai reikia daugiau laiko trasai įveikti, skiriama per mažai, kai reikia mažai laiko – skiriama per daug“.

- Viešojo transporto eismo tvarkaraščiai sudaromi atsižvelgiant į daugelį veiksnių: į keleivių srautus, darbo ir mokslo įstaigų darbo laiko pradžią, užklasinę moksleivių veiklą, kiekvieną maršrutą aptarnaujančių transporto priemonių skaičių, pagrįstus keleivių siūlymus ir pan. Atsižvelgiama ir į bendrą eismo situaciją Vilniaus mieste. Be to, kiekvieno maršruto tvarkaraščiai koordinuojami su kitų maršrutų tvarkaraščiais. Atsižvelgus į šias aplinkybes sudaromi optimalūs viešojo transporto eismo tvarkaraščiai.

Visos viešojo transporto priemonės turi GPS sistemas, pagal kurias matome realų ir istorinį transporto priemonių judėjimą miesto gatvėse. Šios sistemos generuoja ir daugelį ataskaitų apie faktinius viešojo transporto važiavimus – vėlavimus, skubėjimus, trukmes, greičius ir pan. Būtent iš šių duomenų į tvarkaraščių sudarymo programą „Pikas“, kurią mini skaitytojas, ir perkeliami visi duomenys. Pritaikant juos prie keleivių srauto ir viešojo transporto poreikio, ir sudaromi maršrutų tvarkaraščiai.

Šie tvarkaraščiai koreguojami atsižvelgiant ir į metų laikus. Vasarą, kai maždaug ketvirtadaliu sumažėja keleivių srautas – Vilniuje studijuojantys studentai grįžta į gimtuosius miestus, o vilniečiai išvyksta atostogų, į gatves išrieda mažesnis transporto priemonių skaičius, nei rudens – žiemos – pavasario laikotarpiu, todėl atitinkamai koreguojami eismo tvarkaraščiai.

Tam tikrų maršrutų tvarkaraščiai gali būti keičiami ir dėl gerokai pasikeitusių eismo sąlygų. Pastarąjį kartą jie buvo keičiami nuo gruodžio 1 d. Padidėjus transporto eismo intensyvumui Vilniaus miesto gatvėse bei išaugus eismo įvykių skaičiui, neretai susidaro spūstys, sukeliančios problemų tiek automobilių vairuotojams, tiek ir viešajam transportui, kurio reguliarumą tampa sunkiau užtikrinti. Atsižvelgus į susidariusią situaciją, buvo pakeisti dalies autobusų ir troleibusų maršrutų tvarkaraščiai, o viešojo transporto reguliarumas užtikrinamas kur kas geriau.

Keleivių ir miesto gyventojų patogumui šventinėmis dienomis (Vėlinės, Motinos diena ir pan.) kai kurių maršrutų autobusai ir troleibusai važiuoja dažniau, juose kursuoja daugiau transporto priemonių. Todėl keičiami ir viešojo transporto eismo tvarkaraščiai, kad vilniečiai viešuoju transportu galėtų pasiekti norimą kelionės tikslą.

- Ar neplanuojama atnaujinti autobusų, troleibusų parko?

- Tikimės, kad netolimoje ateityje viešojo transporto parkas bus atnaujintas, o į miesto gatves išriedės daugiau transporto priemonių, kuriomis galės vykti dar daugiau vilniečių. Transporto priemonių parkas atnaujinamas daugiausia ES struktūrinių fondų investicijomis. Šio principo bus laikomasi ir naujuoju finansavimo laikotarpiu 2014–2020 m.