Įmonė, kritikuodama religiją, ir atvirai šaipydamasi iš tikinčiųjų, vadindama juos beverčiais, ne tik įžeidė juos, bet ir, natūraliai, sulaukė didelio dėmesio. Matyt, tai ir buvo pagrindinis šios PR‘o akcijos tikslas. Visgi yra prielaidų manyti, kad ši viešųjų ryšių akcija pateks į akademinius vadovėlius kaip viena iš labiausiai nevykusių. Pagrindinės priežastys, kodėl ši reklama tapo antireklama pačiai įmonei:

1) Reklama sukelia neigiamas emocijas. Dar blogiau, kai tos neigiamos emocijos kursto nesantaiką ir didina visuomenės pasipiktinimą. Tiesa, patys užkandinės atstovai teigia, kad šiuo savo pranešimu siekė skleisti „taikos žinią“. Greičiausiai jie Nobelio taikos premijai, vargu, ar bus nominuoti;

2) Pačios žinutės turinys yra skirtas tam tikroms asmenų grupėms, siekiant jas įžeisti. Sutikime, kad pavadinti visus tikinčius asmenis beverčiais, yra itin drąsu ir kartu įžūlu. Čia jau kiekvienas tokį pasisakymą toleruoja arba netoleruoja pagal savo asmeninį „Donskio“ toleravimo laipsnį. Vis dėlto paskaičius užkandinės atsakymus į besiskundžiančių klientų pastabas, yra sunku tą „Donskį“ savyje rasti. Ypač todėl, kad mačiau, kad užkandinė ironiškai siūlė visiems besiskundžiantiems atvykti į svečius pasiėmus kalašnikovus ir išspręsti iškilusias problemas. Tolerantiškumas tiesiog veržiasi per kraštus!

3) Visiškas rizikos nesuvaldymas – net ir tada, kai kontraversišką pranešimą padariusi įmonė buvo bombarduojama neigiamais klientų atsiliepimais, tai nepaskatino jos įvertinti situaciją adekvačiai ir pripažinti, jog lazda buvo gerokai perlenkta. Priešingai, jie ir toliau tvirtina, kad tai viso labo yra jų pozicija. O visi kaltinimai įžeidinėjimu ar nesantaikos kurstymu buvo atmetami, apeliuojant į aksiomą, kad tai – žodžio laisvė. Žodžio laisvė yra išties puikus dalykas, tačiau tikrai nepamiršome muzikos grupės „Ten Walls“ homofobiškų pasisakymų. O gal tai irgi buvo tik „žodžio laisvė“? Prieš keletą dienų visi įsitikinome, kuo tokia žodžio laisvė gali baigtis „būsimai“ švietimo ir mokslo ministrei Daliai Teišerskytei. Labai nesinorėtų, kad ir užkandinei „Keulė rūkė“ tektų atsisėsti tarp afroamerikiečio ir klozeto, išskrendant iš gero verslo įvaizdžio zonos;

4) Kas yra svarbiausia verslui? Kai kurie politikai atsakytų, kad svarbiausia yra žentas. Vis dėlto versle svarbiausia yra klientas. Na, bent jau tokius terminus galima rasti bet kuriame verslo vadybos vadovėlyje pradedantiesiems. Iš tiesų, verslo logika paprasta – kuo daugiau klientų, tuo daugiau užsakymų, tuo didesnis pelnas. Atrodo, visos verslo įmonės tik ir galvoja apie kliento poreikius, kaip suteikti jiems didžiausią komfortą ar sukurti malonią atmosferą. Užkandinė į klientų pasipiktinimus ir pareiškimus, kad pastarieji nebepirks jų mėsainių, reaguoja itin atsainiai ir įžūliai, taip pasiekdama visiškai priešingą rezultatą.

Jeigu ši viešųjų ryšių akcija buvo skirta populiarint užkandinės vardą ir pritraukti naujų klientų, tai dabar galima drąsiai teigti, jog jų tik sumažės. Net neabejoju, kad įžeisti ne tik religiją išpažįstantys, bet ir visi, kurie yra nepakantūs įžeidinėjimui, netolerancijai ir visuomenės nesantaikos kurstymui, nebesilankys šioje „taiką“ nešančioje užkandinėje.

5) Teisinamasi ten, kur tai daryti nebėra prasmės. Prabėgus dienai po skandalingo pranešimo, užkandinė išplatino pranešimą, kad iš tiesų mėsainių padažais aptepliojo ne Bibliją, o Šventojo Rašto psalmyną. Tai tikriausiai turėjo visus „nuraminti“. Tarsi akmuo nuo širdies nuriedėjo ir gyventi iškart lengviau pasidarė. Toks ironiškas pranešimas tik dar labiau sustiprino daugelio įžeistų žmonių neigiamas emocijas.

6) Koks yra mėsainių verslo santykis su religijos niekinimu ir visuomenės nesantaikos kurstymu? Pasipylę užkandinės atstovų mokymai ir pamokslavimai apie religiją verčia, švelniai tariant, suabejoti „mokytojų“ kompetencija ir visos reklamos esme.

Ši viešųjų ryšių akcija be jokios abejonės patyrė fiasko. Simboliška, tačiau užkandinės pavadinimas „Keulė rūkė“ yra tarsi atsakymas, kad ši kiaulė išties yra giliame rūke. Bet kas toliau? Gal visa tiesa apie Kalėdų Senelį, o gal dar viena „taikos žinia“? Norėtųsi palinkėti užkandinei adekvačiai įvertinti savo veiksmus, gebėjimą daryti PR‘o akcijas ir ateityje vengti visuomenės įžeidinėjimo.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

DELFI primena, kad užkandinė „Keulė rūkė“ savo paskyroje ragino švęsti gyvenimą ir pridėjo nuotrauką, kurioje suplėšyta Šventojo Rašto dalis Psalmynas, ji aptaškyta į kraują panašiu padažu.

Tokia reklama susilaukė įvairių reakcijų – ne vienas viešųjų ryšių specialistas pasmerkė tokią reklamą, tuo metu žurnalistas Andrius Užkalnis teigė, kad „vertybė yra tai, kad Lietuvoje taip GALIMA“.

Bendrovė laikosi nuomonės, kad taip reiškia pilietinę poziciją, ginančią laisves.

Galbūt norite paprieštarauti straipsnio autoriui, išsakyti savo nuomonę? Jūsų nuomonės laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt. Taip pat rašinius galite siųsti naudodamiesi žemiau esančia nuoroda: