Bet vieną vėlyvą vakarą, gulint lovoje sučirškė telefonas, vyras gavo SMS žinutę, nuo „Mama Bitė“ (dėl operatoriaus tinklo taip pavadinta, kaip jis man pasakė). Žinutės tekstas: „Gal žinai, kur galima nusipirkti vairuotojo pažymėjimą?“ Aš nustebau, kam jai to reikia, juk ji – vairuojanti moteris. Bet jis nesureikšmino ir net neatrašė į SMS.
Po kelių savaičių man reikėjo pasinaudoti jo telefonu, nes mano buvo išsikrovęs, o įdėjusi savo SIM kortelę į jo mobilųjį pamačiau, kad ta SMS – ne nuo „Mama Bitė“, o nuo mano geriausios draugės Ingos. Jei nėra ko slėpti, tai nereikia ir telefone išsaugoti numerio kitu vardu. Vadinasi, slėpti buvo ką... Jo paaiškinimas buvo paprastas: išsaugojau taip, kad tu nesinervintum, kad jos numerį turiu.
Nuo tada viskas ir prasidėjo... Pradėjau tikrinti jo telefoną, el.paštą ir socialinius tinklus. Jis dirba užsienyje, namuose būna retai. Tad kai grįžta, visuomet patikrinu jo telefoną, kai nieko nerandu, man palengvėja ir jaučiuosi ramiau. Ilgą laiką nieko nerasdavau. Bet vieną kartą jam grįžus, ir man atliekant eilinį mobilaus telefono patikrinimą, radau telefono numerį merginos vardu. Paklausiau, kas ji. O jis man labai ramiai atsakė: „Ką aš žinau, iš kur ji čia atsirado, aš numerio tikrai nesaugojau. Buvau pas draugus nuvažiavęs, ten telefone rodžiau nuotraukas, matyt, kokia merga ir įrašė numerį. Man jis nieko nereiškia, tas numeris. Gali būti rami, jei nori gali ištrinti.“
Kažkaip įtikino, o gal greičiau norėjau tuo tikėti ir viskas.
Liūdniausia buvo tada, kai jau buvau atgavus pasitikėjimą juo, atrodė, lyg ir iš naujo jį pamilau. Jaučiausi laiminga, rami ir džiaugiausi gyvenimu. Jis į Lietuvą turėjo grįžti trečiadienį. Sekmadienį buvo jo bendradarbės gimtadienis ir jų visa kompanija nuvyko pavakarieniauti, taip paminėdami gimimo dieną. Sakė, ilgai neužsibūs, juk pirmadienį į darbą. Aš laukiau iki 22 val., turėjome pakalbėti per „Skype“. Bet nusprendžiau eiti miegoti, juk juo pasitikiu, esu rami. Parašiau SMS, kad susisieksim pirmadienį, ir nuėjau miegoti.
Rytą, kaip visada, vaikus išvežiojau ir grįžusi namo įsijungiau kompiuterį. Prisijungiu prie vyro el.p. pažiūrėti, kelintą valandą nusileis jo lėktuvas, o ten, žiūriu, raudonas varpelis kamputyje, kuris reiškia naujienas. Paspaudžiu... O tada man širdį suspaudė nuotraukos... Jo mobiliuoju telefonu darytos nuotraukos, kuriose pozuoja trys moterys, pusnuogės. Pakėlusios savo maikutes, demonstruoja krūtines. Man šokas... Aš – netekusi žado. Bet greitai mintyse pradėjau jį teisinti, gal tik nuotraukas darė, o seksu neužsiiminėjo, tikriausiai tik šiaip durniavo...
Nė vienoje nuotraukoje mano vyro nebuvo. Ir mane tai šiek tiek ramino. Apie radinį jam nieko nesakiau, bet nuotraukas atsisiunčiau ir išsisaugojau. Antradienio rytą – vėl tas pats, tik jau naujos nuotraukos, o tiksliau, su to vakaro tęsiniu. O ten jau ir mano mylimasis pozuoja, taip pat pusnuogis, šalia moterų, nuotraukos mane pribloškė.
Nežinojau, ką daryti, o juk ryt turėjo grįžti jis, mano vyras... Tos dvi paros buvo ilgiausios mano gyvenime. Aš negalėjau miegoti, valgyti, kalbėti... Pirmą kartą taip jaučiausi. Iki dabar jaučiu begalinę nuoskaudą. Visai juo nebepasitikiu, bet ir myliu. Neišsiskyriau, likau su juo. Šiuo metu gyvenu kartu su juo užsienyje. Tačiau kai vėl būsiu Lietuvoje, o jis ne, manau, rytais ir vakarais vėl teks tikrinti... Nežinau, kaip vėl pasitikėti ir ar dar kada galėsiu juo tikėti.
Aš manau, kad vyrą tikrai reikia tikrinti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Tikriausiai ne vienam yra tekę silpnumo akimirką žvilgtelėti į antros pusės telefoną ar kompiuterį. Puiku, kai po to telieka nuryti sąžinės priekaištus ir atsiprašyti, tačiau taip būna, deja, ne visada... „Žinoma, kad pati buvau kalta, kad lindau. Ką norėjau, tą ir radau, taip?“, – pagalvojo DELFI skaitytoja, prisipažinusi, kad apie vyro neištikimybę sužinojo perskaičiusi jo pokalbius „Skype“.
Klausiame Jūsų – ar esate susidūrę su tokia patirtimi? Kaip manote, ar tikrinti antros pusės telefoną ar kompiuterį, turėti prisijungimo slaptažodžius – normalu? O gal laikote tai Jūsų asmeninės erdvės pažeidimu?
Kokia Jūsų nuomonė – kaip elgtis slapčia sužinojus apie neištikimybę ar kilus įtarimams dėl jos: prisipažinti, aiškintis ar pamiršti? O gal vadovaujatės principu – „nežinau, ir širdies neskauda“?
Pasidalinkite savo mintimis. Vienam konkurso dalyviui, kurį išrinks redakcija, atiteks R.D. Wingfiled knyga „Frosto naktis“. Savo patirtimi kviečiame dalintis el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Išdavystė“ arba spaudžiant pilką mygtuką čia iki lapkričio 17 d.