Štai taip atrodytų pokalbis su mūsų rūpestingąja institucija. Juokingiausia tai, kad „Sodros“ negalime dėl to kaltinti. Įstatymai tokie. Aplinka tokia. Visi šurmuliuoja apie DK pakeitimus, bet vienas didesnių nesusipratimų lieka nepataisytas. Magiškosios 48 valandos per savaitę arba 1,5 etato. Jei kažkam blogai su matematika, tai padėsiu – 1,5 etato = 60 valandų, kas jau yra nesusipratimas, kaip sakė vienas EP lakūnas. Dar yra nustatytas privalomas poilsis. Bet...
Jei aš visą dieną kroviau plytas ir vakare, po darbo, bėgsiu po parką, tai čia jau bus pažeidimas ar ne? Gal galima būtų gauti kokių nors rekomendacijų poilsiui? Pavyzdžiui kiekvienos darbo dienos vakare privalomai 90 minučių padrybsoti prie televizoriaus, 20 minučių paskaityti laikraštį ir vieną kartą per savaitę parke bent 60 minučių lesinti balandžius, sėdint ant suoliuko prie laiptinės. Tada pagaliau dirbančiųjų teisės į poilsį būtų apgintos!
Darbo kodeksas ir jį lydintys priedai saugo mano darbdavius nuo galimos apgavystės, kad netyčia neįsidarbinčiau daugiau nei 1,5 etato. Yra reikalavimas, kad vienas darbdavys užpildytų pažymą, kurią reikia pristatyti kitam darbdaviui, kad jis žinotų, kiek aš esu užimtas. Nuo ko saugomės? Nuo galimybės, kad aš įsidarbinsiu septyniais etatais ir darbdavys nepastebėjęs, kad aš nevaikštau į darbą, dvejus metus mokės man atlyginimą ir tik po to, supratęs klastą, liks nuskriaustas? Ne, šioje situacijoje labiausiai lieka nuskriaustas žmogus, kuris mėgsta tai, ką dirba. Už tai, kad mėgsta ir nori daryti tai, ką daro, daugiau nei 9 val per dieną.
Tiek senasis, tiek vis dar nepriimtas naujasis darbo kodeksas labiausiai subalansuoti darbuotojams, kurie stovi prie konvejerio. Taip, pradedant pokario metais ir iki kokių 80-ųjų tai buvo aktualu, bet jei jau pasaulis keičiasi, tai gal laikas keisti ir DK? Nepavyksta keisti? Tai gal leiskite jo nesilaikyti ir nesivadovauti?
Man ir, tikiu, dar pusei dirbančiųjų DK reikalingas kaip šuniui penkta koja. Naivu tikėtis, kad DK kaip nors reglamentuos darbą iš namų, BYOD įrangą, darbą iš kitos šalies, darbą tuo pačiu metu keliems darbdaviams ir t.t. Naivu tikėtis, kad DK kaip nors supras, kad yra profesijų ir piko metų dienų, kai tenka dirbti po 12-18 valandų, net jei tai nelegalu? Gal DK prievaizdai rugpjūtį javų lauke išsodins iš technikos besispardantį, jau 16 valandų dirbantį kombainininką, nes nuo rytojaus praneša lietų? Gal pasiųs namo taksistą, kuris tarpušvenčio metu nori užsidirbti papildomą eurą, viršydamas nustatytus laiko limitus? Gal pasakys programuotojui, kad jis turi eiti namo, nors projektas vėluoja, nepatenkintam užsakovui nuraminti bus galima parodyti DK straipsnį? Gal VMI tiks paaiškinimas, kad buhalteris metų pabaigoje nespėjo suvesti balansų ir sumokėti mokesčių, nes DK uždraudė viršvalandžius?
DK – reikalingas, bet toks, koks jis yra, arba bus po pakeitimų, vis tiek bus skirtas per prievartą darbo vietoje laikomiems darbuotojams, o visi gerus arba puikius santykius su darbdaviu turintys žmonės ir toliau kankinsis kaip nors „įformindami“ viršvalandžius, nelegaliai prisėsdami padirbėti savaitgalį, privalomai varomi atostogų keturiolikai darbo dienų vienu kartu, slapstydami papildomus etatus po visokiais virškrūviais, patentais ar autorinėmis sutartimis ir t.t. Kartais DK darosi panašus į Rusiją. Į tą, kurios pasiūlymo apginti kelis kartus atsisakoma, bet ji vis tiek ateina ir gina...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalinti savo patirtimi? Rašykite žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt: