Tuose turguose maistą gamina iš pačių įvairiausių šalių kilę žmonės, dažniausiai pristatantys būtent savo šalies virtuvę. Taip žymiajame Londono Brick lane turguje atsirado ir lietuviška virtuvė. O aš, atsimenu, esu skanavęs jamaikietiškų, ispaniškų, tailandietiškų patiekalų, vienus skaniausių gyvenime valgytų burgerių, nerealių indiškų saldumynų. Tokia ta gatvės turgaus mada visame pasaulyje.

Kaip ir daugelis madingų dalykų*, taip ir savotiškas maisto kultas atkeliauja į Lietuvą. Tuoj lankytis gatvės maisto turguje taps taip pat madinga, kaip ir sekmadieniais brunch'inti (valgyti vėlyvus pusryčius – DELFI). Hipsters gonna hip. Nors kol kas, lankantis vieninteliame tokiame – gatvės maisto – turguje, penktadieniais šurmuliuojančiame Vilniaus Tymo kvartale, pastebiu daugiau pozityvumo, bendravimo ir tiesiog penktadieninio atsipalaidavimo, nei susireikšminimo, kuris taip dažnai būdingas vilniečiams ir miesto svečiams, pamėgusiems vieną ar kitą madingą dalyką.

*Pusė Lietuvos linksniuoja mano straipsnius apie vilnietišką susireikšminimą, kurio pirma dalis čia, o antra – čia

Dar vienas reiškinys, kurio ašimi betarpiškai yra bendravimas, pozityvas ir skanūs potyriai – tai Restoranų diena. Pasaulyje ir Lietuvoje, vykstanti keturis kartus per metus, t.y. vieną kartą per sezoną. Ir šiais laikais, kai daugelio restoranų valgiaraščiuose vyrauja sezoniškumas, susigalvoti savo nuosavą restoraną keturiskart per metus daugeliui tampa įdomia ir įtraukiančia idėja. Papasakosiu.

Restoranų diena – tai diena, kai kiekvienas norintis gali atsidaryti restoraną, kavinę ar barą vienai dienai. Ir tai gali būti bet kur: namų svetainėje, biuro virtuvėje ar posėdžių kambaryje, gatvėje, sode, parke ar tiesiog paplūdimyje. Tiesiog. Šioje vietoje tik jūsų fantazija gali jus sustabdyti. Arba ne.

Restoranų diena yra didžiausias maisto karnavalu tituluojamas maisto kultūros renginys pasaulyje, kaip minėjau, vykstantis keturis kartus per metus. Nuo 2011-ųjų metų per visas pasaulyje vykusias Restoranų dienas buvo atidaryta daugiau nei 20 tūkst. restoranų, prie kurių sugalvojimo ir įgyvendinimo prisidėjo daugiau nei 80 tūkst. restoranininkų (angliškai – restaurateurs; neabejoju, kad kalbos komisija, ar kaip ten ją, turės savo nuomonę apie šį žodį). 2,3 milijonai – būtent tiek ir netgi daugiau lankytojų per visą šį laiką aplankė minėtus restoranus nei daug nei mažai – 71-oje pasaulio šalyje. Daug skaičių, bet jie įspūdingi.

Ta pusė Lietuvos, kuri mane myli (arba nekenčia) ir kuri moka skaityti ir skaito, žino, kad esu savotiškas idealistas. Man norisi, kad Lietuva, taigi, Vilnius, taptų vis labiau ir labiau pasaulio sostine, kad aptarnavimo kultūra būtų pati geriausia, kad kaskart, apsilankę restorane, išsineštume tik pačius geriausius įspūdžius, kad į Vilnių atvyktų vis daugiau ir daugiau svečių iš užsienio. Todėl tokie pasauliniai dalykai, kaip mano minėtas gatvės maisto – street food – turgus ar tarptautiniu fenomenu ir savotišku judėjimu (angl. movement) tapusi Restoranų diena atranda savo vietą ne tik pasaulio, bet ir Lietuvos, taigi, Vilniaus hipsterių ir kitų fainų žmonių gyvenimuose.

Kita Restoranų diena pasaulyje ir Lietuvoje – Rugpjūčio 16-ą dieną, sekmadienį. Aš jau pradedu galvoti apie tai, kokį ir kur SAVO vienos dienos restoraną norėčiau atidaryti. Draugams.

Ką jūs?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalinti nuomone> Tai galite padaryti el.paštu pilieciai@delfi.lt.