2015 metų kovo mėnesio žurnalo „Investuok “ numeryje Lietuvos investuotojų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys rašo: „Svarbiausias įvertinimas ir rodiklis yra tas, kad fondų vidutinė metinė investicijų grąža beveik dviem procentiniais punktais aplenkė vidutinę metinę infliaciją “
Straipsnyje pateikta dešimties metų šių rodiklių lentelė, kurios pabaigoje tokie skaičiai: vidutinė visų pensijų fondų grąža po atskaitymų nuo turto yra 5,3 procento ir vidutinė infliacija yra 3,5 procento .
Žinoma, gerai, kad bendras fondų pajamingumas bent jau šiuo laiko momentu lenkia statistinę infliaciją, bet ką nutyli Šarūnas Ruzgys? Klausimas paprastas: kiek iš tiesų nuvertėjo pinigai, kurie pateko į piliečių pensijų sąskaitas?
Mano paskaičiavimais, pirmieji pinigai, kurie pateko į piliečių pensijų sąskaitas 2004 metų liepos mėnesį jau nuvertėjo tris kartus. Jei 2004 metų liepą aukso uncija kainavo apie 400 JAV dolerių, tai 2015 metų kovo mėnesį aukso unciją buvo galima nupirkti vidutiniškai už 1200 JAV dolerių. Netgi jeigu per dešimt metų vidutinis investicinis fondo vienetas iš tiesų pabrango 53 procentais, tai bendra aritmetika iš tiesų liūdna: 300 – 53 = 247 procentai. Pirmieji pinigai, kurie pateko į piliečių pensijų sąskaitas 2004 metų liepos mėnesį jau nuvertėjo vidutiniškai 247 procentais.
Praėjusios kadencijos Seimas paskutinę darbo dieną priėmė pensijų įstatymo pataisas ir ryžosi dar didesnei iliuzijai. Baisiausia, kad šia iliuzija patikėjo 352 tūkst. Lietuvos žmonių, kurie sutiko mokėti savanoriškas įmokas savo lėšomis .
Pagal priimtą pensijų įstatymą, valstybė siūlo piliečiams kiekvienais metais pervesti į pensijų fondus apie 75 eurus (apie 260 litų), jeigu ir piliečiai papildys savo pensijų fondus panašia suma.
Šiandien už minėtą sumą būtų galima nupirkti apie penkis maišus maistinių grūdų ir jais apsėti vieną hektarą žemės. Gal ir būtų neblogai, jeigu piliečiui pasėjus hektarą grūdų, jam papildomai dar vieną hektarą pasėtų valstybė ir atiduotų piliečiams savo derliaus dalį. Deja, pensijų įstatyme apie derliaus nuėmimą visiškai nekalbama...
Pabandykite įsivaizduoti, kas bus, jeigu kiekvienais metais jūs pasėsite po hektarą grūdų, po kitą hektarą kasmet jums pasės valstybė, bet derlių nuimsite tik vieną kartą po dešimt, dvidešimt ar daugiau metų, kada jums sukaks pensijinis amžius?
Manau, jau šiandien akivaizdu, kad duonos iš tik vieną kartą nuimto derliaus jums neužteks ir būsite pasmerkti badui ir skurdui...
Kas keičiasi nuo 2016 metų? Valstybė iliuzija patikėjusiems piliečiams siūlo padvigubinti apsėjamą grūdais dirvos plotą, kartu padvigubindama ir savo dalį, kurią ketina atiduoti naiviems piliečiams, bet per dvejus metus nei viena Lietuvos valdžia net nebandė pamąstyti, kaip būtų galima nuimti finansinį derlių kasmet arba bent kas antrus metus.
Vyriausybei tai per sunkus uždavinys, o turbūt vieną iš nedaugelio žmonių, kuris dar galėjo sugalvoti, kaip nuimti finansinį derlių, – Stasį Jakeliūną – atleido...
Matydamas susidariusią apgailėtiną padėtį ėmiausi iniciatyvos ir parengiau pensijų įstatymo pataisas, kurias realiai įgyvendinus būtų galima išgebėti šimtus tūkstančių Lietuvos žmonių nuo skurdo senatvėje. Ieškau išmintingo Seimo nario, per kurį aš kaip Lietuvos respublikos pilietis galėčiau užregistruoti šių pataisų svarstymą Seime.
Su pataisomis yra supažindinti visi aukščiausi šalies vadovai, Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas, kai kurie Seimo nariai (…).
Tikiuosi , kad atsiras bent vienas išmintingas Seimo narys, kuris norės prisidėti prie šimtų tūkstančių Lietuvos žmonių gelbėjimo nuo skurdo senatvėje...
Lietuva privalo 2015 metais aiškiai numatyti, kaip bus nuimamas piliečių pensijų sąskaitose pribrendęs finansinis derlius, kaip bus atliekami matavimai – koks derliaus kiekis nuimtas kiekvienais kalendoriniais metais, o Vyriausybė labai glaudžiai bendradarbiaudama su pažangiausia Lietuvos investuotojų bendruomenės dalimi privalo nuolat demonstruoti Lietuvos piliečiams, kada geriausias laikas nuiminėti derlių ir kada geriausias laikas jį vėl pasėti iš naujo.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!