Nuvykęs į karinį komisariatą užpildžiau paraiškos formą, kur norėčiau atlikti karinę tarnybą. Iš pradžių rašiau, kad norėčiau tarnauti kunigaikštienės Birutės MBP (motorizuotas pėstininkų batalionas), tačiau bėgant dienoms sprendimą pakeičiau.
Gerai pamąstęs bei viską apgalvojęs nutariau vėl nueiti į karinį komisariatą ir paprašiau, kad mane paskirtų į tarnybą VSAT (Valstybės sienos apsaugos tarnyba). Tuo metu ji vadinosi kaip PPD (Pasienio policijos departamentas).
Tarnybą pradėjau 2000 m. ir atlikau ją iki galo t.y. iki 2001 m. Apmokymus, kurie truko tik mėnesį, iki priesaikos atlikau Visagino pasieniečių mokykloje. Laikas joje tikrai neprailgo, kadangi vyko nuolatiniai mokymai: fizinis parengimas, rikiuotės, žinios, pažindinimasis su ginklais, su kuriais teko saugoti sieną. Žodžiu, buvo smagu ten.
Viskas kariuomenėje vyksta pagal dienotvarkę, o tai yra šaunu, nes juk tai – vyriškumo mokykla. Mano nuomone, kiekvienas jaunuolis turėtų atlikti pareigą savo Tėvynei. Kaip sakoma, neparagavęs kareiviškos košės, nebūsi vyras. Tad aš raginu ir skatinu eiti ir nebijoti karinės tarnybos, nes kiekvienas Lietuvos kariuomenės karinis padalinys yra savaip įdomus, o tarnavimas ten – savęs išbandymas. Noriu pasakyti, kad tai tikrai įdomu. Po karinės tarnybos dar skyriau savo gyvenimą dirbti kitoje karinėje struktūroje – KASP (Krašto apsaugos savanorių pajėgos). Viskas tikrai nenuėjo perniek, kadangi ten susiradau tikrai nemažai draugų, su kuriais galėjau padiskutuoti apie pratybas, karinius veiksmus, kurių ten moko.
Jaunime, nevenkite to, atlikite pareigą Tėvynei. Norėčiau pridurti, kad tai jaunuoliui – užsiėmimas ir tikslas siekti kažko daugiau nei eilinio gatvės muštuko vardo. Man juokingiausia, kad skriausdami silpnesnius, jie pasijunta viršesni ir stipresni, tad kodėl bijo eiti į karinę tarnybą? Gal dėl to, kad bijo, ar kad ten visi lygūs, o atsakingas karininkas juos ugdo, moko žinių? Man juokingos ir apgailėtinos jų baimės.
Vyrai, kelkime kovinę dvasią ir parodykime vyrišką drąsą. Pirmyn į karinę tarnybą. Aš esu tik už karinę tarnybą ir kad ji būtų kuo ilgesnė, o ne kaip dabar – 9 mėnesiai. Nėra ten taip baisu, o iš tiesų – labai įdomu. Maitinimas geras, turi aprangą, kurią pats turi prižiūrėti, yra disciplina, vyriškų pagrindų mokymas. Pratybos lauke. O argi blogai grynas oras – tarsi sanatorija. Nuostabūs įspūdžiai išliko atlikus karinę tarnybą. Sėkmės visiems, kurie nepabijos būti vienas kito gynėju ar ginklo broliu.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Prašome Jūsų – pasidalinkite savo patirtimi. Gal galite papasakoti savo patirtį kariuomenėje, norite pasidalinti mintimis apie privalomą karinę tarybą? Laukiame Jūsų minčių žemiau: