Kokybiško ankstyvojo ugdymo nauda vaiko tolimesnei ateičiai abejonių nekelia. Didelė tikimybė, kad pataisos bus priimtos, nes ir 2015 m. valstybės biudžeto tikslinėje dotacijoje mokinio krepšeliui finansuoti jau yra numatyta papildomai 1448,1 tūkst. eurų, kurie būtų skirti nuo rugsėjo į ugdymo įstaigas priimtiems naujokams.
Švietimo ir mokslo ministerija suskaičiavo, kad 2014 metais instituciniame ugdyme Lietuvoje nedalyvavo 5892 penkiamečiai. Tikėtina, kad panašų skaičių laisvų vietų Savivaldybių ar privačiuose lopšeliuose-darželiuose, mokyklose teks papildomai rasti būsimiems priešmokyklinukams.
Įstaigų steigėjų rūpestis bus kvalifikuotų darbuotojų paieška (Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, bus įdarbinta apie 200 priešmokyklinio ugdymo pedagogų), vaikų vežiojimo, maitinimo užtikrinimas. Kai kurių Savivaldybių laukia gerokai didesnis iššūkis – kur rasti laisvų vietų šiems vaikams ugdyti? Jei į Savivaldybių darželius „sukaišiosime“ visus šešiamečius, tai į įstaigas nepateks dešimtys lopšelinukų ir darželinukų. Pavyzdžiui, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius jau dabar turi 22 tėvų prašymus nuo 2015 metų rugsėjo 1 d. jų atžalas priimti į priešmokyklinę grupę. Bendrojo ugdymo mokyklose laisvų patalpų, kuriose galėtų bent 9 val. per dieną (toks tėvų pageidavimas, nes dauguma dirbantys) įsikurti priešmokyklinukai, nėra. Belieka tik lopšeliai-darželiai. Priėmus į juos 20–30 šešiamečių, tiek vietų sumažės kitiems vaikams. Ką daryti, kad planuojamas valstybėje geras sprendimas – privalomas priešmokyklinis ugdymas – netaptų nepasitenkinimo priežastimi tėvams, iš kurių Savivaldybės švietimo administratoriai turės „atimti“ sulauktą vietą į darželį ir be eilės ją atiduoti šešiamečiui? Viena iš išeičių, sprendžiant vietų trūkumą ikimokyklinėse įstaigose, galėtų būti Higienos normos įstaigoms, vykdančioms ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, pakeitimai.
Beveik prieš trejus metus Klaipėdos rajono savivaldybė, įvertinusi vidutinį vaikų lankomumą ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kuris yra gerokai mažesnis, nei sąrašinis vaikų skaičius (15 vaikų lopšelio grupėse ir 20 vaikų darželio grupėse), kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją koreguoti Higienos normą ir leisti išimties tvarka šį skaičių didinti ne daugiau kaip dviem. Šiam siūlymui pritarė ir virš dvidešimties praėjusios kadencijos Seimo narių (nemaža jų dalis sėkmingai dirba Seime ir dabar), kurie 2011 m. balandžio 26 d. rašte Nr. 71 „Dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo higienos normos“ Sveikatos apsaugos ministrui teigė: „Mes manome, kad Sveikatos apsaugos ministerija turėtų koreguoti Higienos normą panaikindama nuostatą, kad grupių sąrašai turi būti sudaromi neviršijant pagal amžiaus grupes nurodyto vaikų skaičiaus, kadangi lankomumas ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo įstaigose yra mažesnis negu leidžiama pagal Higienos normą, o vietų vaikams šiose įstaigose ženkliai trūksta“.
Sveikatos apsaugos ministerija 2011 m. liepos 1 d. raštu Nr. 10-(11.1-192)-5061 „Dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo higienos normų“ informavo tiek Klaipėdos rajono savivaldybę, tiek prašymą pasirašiusius Seimo narius, kad pritaria nuostatai dėl vaikų skaičiaus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių sąrašuose didinimo ne daugiau kaip dviem vaikais.
Klaipėdos rajono savivaldybėje tuo metu nekilo abejonių, kad šis pakeitimas nebus įteisintas. Tenka prisipažinti, kad 2011–2012 mokslo metais nelaukdami Higienos normos pakeitimo, aptarę situaciją su įstaigų bendruomenėmis, kai kurias grupes komplektavome vaikų skaičių jose padidinę dviem. Priėmus šį sprendimą vien Gargžduose daugiau nei 60 tėvų papildomai turėjo galimybę ugdyti vaikus darželiuose. Patirtis parodė, kad didesnių problemų šis padidinimas su vaikais dirbantiems specialistams nesudarė. Nesulaukėme ir tėvų priekaištų, kurie suprato, kad jų vaikas, nepriėmus minėto sprendimo, taip pat galėjo būti tarp tų, kurie nepateko į darželį. Deja, po metų vėl teko grįžti į pradinį tašką. Sveikatos apsaugos ministerija (2012-06-21 raštas Nr. (11.5-192) 10-5399 „Dėl Higienos normos“) informavo Klaipėdos rajono savivaldybę, kad: „Švietimo ir mokslo ministerija derina Sveikatos apsaugos ministro tvirtinamas higienos normas. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija tiek 2011-08-12 raštu Nr. SR-3838, tiek 2012-04-23 raštu Nr. SR-2106 nepritarė Higienos normos 9 punkto koregavimui – didinti nustatytą vaikų sąrašinį skaičių ugdymo grupėse“. Gal prie šio Higienos normos pakeitimo svarstymo galima sugrįžti?
Kitas siūlymas. Didžiausias vietų trūkumas pastebimas lopšelio amžiaus vaikams. Higienos norma nustato, kad su vaikais nuo 1 iki 7 metų turi dirbti ne mažiau kaip 2 darbuotojai, iš jų ne mažiau kaip 1 pedagogas. Puikiai suvokiu, kad mažiau darbuotojų lopšelinukus nuo 1,5 iki 3 metų ugdyti (ne prižiūrėti!) negali. Bet ar negalėtų daugiau vaikų (padidinus sąrašinį vaikų skaičių lopšelio grupėse nuo 15 iki 20) tose pačiose grupėse ugdyti trys darbuotojai? Diskusijų objektas galėtų būti, kiek iš jų turėtų būti pedagogai – vienas ar du. Taip, papildomo etato įvedimas kiekvienai lopšelio grupei kainuotų. Bet penkių mamų ar tėčių sugrįžimas į darbo rinką neabejotinai padidintų surenkamų mokesčių sumą ir padėtų labiau užtikrinti socialinį teisingumą vaikus auginančiai ir už privatų darželį neturinčiai iš ko mokėti jaunai šeimai. Higienos norma Lietuvos įstaigose vaikui iki 3 metų garantuoja ne mažesnį kaip 4,3 m2 plotą, Anglijos darželiuose – 2,5 m2 plotą. Gal sutilptumėme ir mes? Bent laikinai.
Sprendimai, leidžiantys priimti į ikimokyklinio ugdymo sistemą šimtus dabar į darželius nepatenkančių vaikų, turi būti priimami nedelsiant. Kokie jie turėtų būti, diskutuokime.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!