Nors su daugeliu autorės minčių sutinku, norėčiau išreikšti savo požiūrį tam tikrais straipsnyje nagrinėjamais klausimais bei išsamiau supažindinti skaitytojus su kuriamais planais ir kitų Europos miestų patirtimi.

Visų pirma antraštė – nors ir skambi, tačiau netiksli. Užtikrintai teigti, jog metro nebus yra klaidinga. Prezidentės veto atmesti Seime pritrūko vos kelių balsų. Įstatymo rengėjai, atsižvelgę į Prezidentūros dekrete išdėstytas pastabas, parengė naują įstatymo projektą. Šįsyk yra pasirinktas kelias įstatymo projektą rengti bendradarbiaujant su Prezidentūra, kad nepasikartotų atvejis, kai įstatymas buvo vetuotas dėl informacijos stokos.

Kodėl tiek daug Seimo narių palaiko metro idėją? Metro idėja Seime turi didelį palaikymą – dar ankstesnėje Seimo kadencijoje susibūrusi Parlamentinė metropoliteno idėjos paramos grupė šiuo metu vienija apie 90 seimūnų, t. y. daugiau nei du trečdalius visų Seimo narių. Jie suvokia, kad Lietuvos ar tuo labiau Vilniaus savivaldybės biudžetas nėra pajėgus finansuoti tokį projektą, todėl siūlomas variantas metropoliteną statyti tik privačiomis lėšomis – pagal koncesijos sutartį.

Valstybė ir Vilniaus miestas galėtų prisidėti netiesiogiai, pavyzdžiui, skiriant reikalingus sklypus. Tokiu būdu sukurta metropoliteno infrastruktūra atsidurtų valstybės arba savivaldybės nuosavybėje pasibaigus koncesijos sutarčiai. Taigi, nesunku suprasti, kodėl idėja Seime sulaukė tokio palaikymo – biudžeto lėšų panaudojimas nėra numatytas, o atvirkščiai – būtų pritrauktos didelės investicijos ir kuriamos naujos darbo vietos. Siekiamybė – trijų linijų metro tinklas.

„Valstybės“ redakcijos informacija dėl metropoliteno, sujungsiančio miesto centrą su keliais miegamaisiais rajonais, nėra visiškai tiksli. Visų pirma, ši sostinės ašis yra sparčiausiai besivystanti, čia vykdoma didžioji dalis statybos projektų – statomi nauji biurų pastatai, o atokiau į šiaurę – daugiabučiai gyvenamieji namai. Jau dabar šia arterija juda ypač dideli keleivių srautai. Be to, tai tik viena iš trijų siūlomu trasų.

Išvystytas metro linijų tinklas sujungtų ir straipsnyje minimą stotį su Konstitucijos prospektu. Taip pat reikia pažymėti, kad metropoliteno trasos nebūtinai turi eiti po žeme, jos gali būti nutiestos ir virš žemės ant specialių viadukų arba eiti žemės paviršiumi kaip įprastas geležinkelis. Konkretų pasirinkimą lemia kaina ir esamos sąlygos, todėl tai nereiškia, kad metro linija ties Konstitucijos prospektu driektųsi giliai po žeme išraustu tuneliu. Toks variantas reikalingas tik po senamiesčiu ir miesto centru.

Esminis skirtumas tarp straipsnyje minimo tramvajaus ir metro yra tas, kad metropoliteno linijos yra visiškai nepriklausomos nuo kito eismo, t. y. nesikerta su antžeminiu eismu tame pačiame lygyje, o metro traukiniai juda ne pagal antžeminio, o pagal geležinkelių eismo taisykles ir pasižymi gerokai didesniu vidutiniu greičiu.

Metro „vos“ pusę milijono teturinčiame mieste? Juokinga? Anaiptol. Paskaičius komentarus, susidaro įspūdis, kad dažnas skaitytojas nesuvokia, kad metropolitenas gali sėkmingai veikti ne tik pagrindiniuose megapoliuose, bet ir Vilniaus dydžio ar net mažesniuose miestuose. Pavyzdžiui, nei pusės milijono gyventojų neturinčiame Vokietijos mieste Niunberge jau nuo 1972 m. veikia metro, kurio tinklą šiuo metu sudaro trys linijos. „Vos“ 200 tūkst. gyventojų teturinčios Prancūzijos Bretanės regiono sostinės Reno gyventojai ne tik džiaugiasi nuo 2002 m. veikiančiu metropolitenu, bet po kelių metų jau galės naudotis antrąja, ilgesne už pirmą trasa. Sprendimą tiesti dar vieną liniją paskatino pirmosios linijos sėkmė – keleiviai noriai naudojasi metropoliteno paslaugomis, o metro veikia pelningai – neša pelną, kuriuo yra padengiami autobusų tinklo patiriami nuostoliai.

Metro veikia net 116 tūkst. gyventojų teturinčioje Lozanoje – panašiai tiek žmonių gyvena Šiauliuose. Mažas Vilniaus gyventojų tankis taip pat yra silpnas metro priešininkų argumentas, kadangi teritorijos, per kurias siūloma tiesti metro linijas, yra tankiausiai apgyvendinta Vilniaus dalis, o mūsų sostinės daugiaaukščiais namais užstatyti mikrorajonai pasižymi ypač dideliu gyventojų tankumu.

Gyventojų tankis dviejų kilometrų spindulių aplink pasiūlytą „Centras–Pilaitė“ trasą siekia 5 000 gyv./kv. km, o šioje teritorijoje gyvena apie 180 tūkst. žmonių. Palyginimui, tokių miestų kaip Oslas, Stokholmas Varšuva, Praha ar Helsinkis tankis yra gerokai mažesnis, tačiau visi jų sunkiai įsivaizduojami be metro. Straipsnyje taikliai pastebėta, kad mąstant apie ilgalaikę perspektyvą, metropolitenas tampa bene vienintele išeitimi. Todėl jei atsiras investuotojas, kuris, tai noriu ypač pabrėžti, imsis projektą įgyvendinti savo rizika ir kapitalu, kodėl turėtume sudaryti kliūtis?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!