Minčių kilo apie vis dar iš posovietinės realybės negalinčių išsivaduoti kai kurių (o gal daugelio?) intelektualų mąstymo gaires. M. Garbačiauskaitės-Budrienės aliuzija į įvykius Ukrainoje yra labai taikli: kai dalis žmonių nuoširdžiai tiki, kad ten kovojama su „fašistais“, kai kurie mūsų intelektualai irgi kovoja su praeities šmėklomis, kurių simboliniu epicentru galima įvardinti klausimą dėl Žaliojo tilto skulptūrų.

Visų pirma reikėtų įvardinti dalykus savais vardais: Žaliojo tilto skulptūros nėra nei paminklas, nei simbolis. T. Bugnevičius pats pripažįsta, kad Žaliojo tilto skulptūros nėra paminklas, atitinkamai netenka prasmės ir visos istorinės analogijos su tikrais paminklais. Taip pat jos nėra ir buvusios santvarkos simbolis. Vytis yra valstybės simbolis, būtų logiška jį priešpastatyti kūjui ir pjautuvui – buvusios SSSR simboliams, o ne skulptūroms, atliktoms tam tikruose stilistiniuose ir ideologiniuose rėmuose.

Pagal T. Bugnevičiaus logiką, galima nusinešti K. Malevičiaus „Juodą kvadratą baltame fone“ į bažnyčią ir įsivaizduoti, kad šis paveikslas vaizduoja ... Mergelę Mariją (kodėl ne, jei prasmė glūdi tik proto suvokime?). Bet kodėl aš tai turėčiau daryti? Tačiau yra žmonių, kurie tai daro – suteikia prasmes dalykams, kurie jų neturi.

Bandymas pateisinti Žaliojo tilto skulptūrų buvimą istorinėmis analogijomis, vargu, ar vertas dėmesio, bet štai, kad T. Bugnevičius vardindamas analogijas „užmiršo“ paminėti toli gražu ne retą elgesį su skulptūromis – jų nuėmimą, perkėlimą į kitą vietą ir tiesiog pakeitimą visai kitomis (geresnėmis) skulptūromis – man nepraslydo pro akis.

Taip pat įdomus argumentas – Žaliojo tilto skulptūros esą įdomus objektas užsieniečiams. Tiesa, ar nors vienas užsienietis važiuoja į Vilnių būtent jų pamatyti, ar jos įdomios jiems kaip „sysiojančio berniuko¨ statula Briuselyje, neužsiminta. Bet ir šioje vietoje jaudintis nevertėtų: neseniai žiūrėjau „Travel“ TV kanalą ir su dideliu įdomumu stebėjau kelionių gido pasakojimą apie tris Baltijos šalis.

Rekomenduojamas maršrutas po Lietuvą: Grūto parkasVilniusKryžių kalnas. Taigi, ir išvežus Žaliojo tilto statulas į Grūto parką užsieniečiai nenuliūs (galima išvežti su visu Žaliuoju tiltu). Bet kam jas vežti, jeigu jos jau yra ten? Man jos ten yra. Klausimas tėra tik, kada tai suvoks kiti.

Romos popiežius, radus garsiąją „Belvederio Apolono¨ statulą, pasistatė ją Belvederio kieme. Kodėl nesudaužė? Kodėl nepabijojo, kad Romos gyventojai atsivers į pagonybę į ją žiūrėdami, kaip ir žiūrėdami į kitas pagonių dievų statulas, kurios dabar Vatikano muziejuose? Todėl, kad toji skulptūra liudijo apie praeitį, kuri niekuomet nebesugrįš, kurios nebereikia bijoti (...).

Ar autokratinis kapitalistinės oligarchinės valstybės lyderis sugrąžins „komunizmą¨? Žinoma, kad ne (galima pamodeliuoti situaciją – kokio požiūrio į mesjė Putiną laikytųsi 1917 m. bolševikų revoliucijos vadai?).

Sėdėdamas Perlojoje priešais Vytauto Didžiojo paminklą aš gerai žinau, ką jis reiškia. Tai tikriausiai buvo vienas iš daugelio Vytauto paminklų, pastatytų tarpukaryje. Bet jis išliko ir jo nesugriovė net ir tamsiausiais SSSR okupacijos metais, kaip Kryžių kalno nesunaikino. Ir tai nėra tik vieta „prie Vytauto¨, kaip atrodo T. Bugnevičiui.

Žinoma, prie šio paminklo aš neprisimenu kunigaikščio Vytauto, bet aš prisimenu tą valstybę, kurią sukūrė mano seneliai, kurie ją puoselėjo net ir naiviu būdu (Perlojos respublika) ir kuri išliko, atsilaikė ir kurioje dabar gyvenu ir noriu gyventi.

Pamodeliuojam situaciją: grįžus „komunizmui¨ nostalgiją SSSR išgyvenantiems žmonėms Žaliojo tilto skulptūros tikrai kažką reikštų – simbolizuotų jų požiūrio pergalę. Bet čia ir yra niuansas – sovietinės realybės sugrąžinti nebėra kam. Kaip kad pagonių dievo Apolono kulto į Romą.

Aš tai žinau dabar, kiti gal sužinos po 100 metų ir gal mūsų anūkai turės galimybę apsilankyti Valstybiniame Grūto parko sovietinės okupacijos muziejuje (ar kaip jis besivadins), negąsdinami tų žmonių, kuriems tai nėra praeitis. Per drąsu?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Kviečiame pasidalinti savo nuomone apie tai, ar Lietuvai reikia Žaliojo tilto skulptūrų.

Jūsų minčių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Tiltas“.

Savo mintimis taip pat galite pasidalinti žemiau: