Laukimas. Suprantu puikiai, kad maisto paruošimas reikalauja laiko. Ir aš galiu palaukti. Jei tai ne „dienos pietūs“, žinoma. Bet kai reikia laukt amžinybę, kol tau atneš kavos ar alaus… Atneškit gal tada kokį kryžiažodį? Ar prisėskit šalia ir anekdotą papasakokit, jei Jūsų barmenas nesugeba greičiau suktis.

Alus. Negalima neturėt tamsaus alaus. Negalima ir taškas.

Atstumai. Nesuprantu vietų, kuriose tave nuo kaimyninio stalelio skiria ištiestos rankos atstumas. Aš, pavyzdžiui, turiu pažįstamą, kurios balsas ir šiaip visoje kavinėje girdisi, jei jos nepaprašai kalbėt tyliau (taip, Rasa, aš apie tave - nepyk). Tai man tiesiog gaila būna šalia sėdinčio, kuris turi klausyt ne savo tyliakalbės žmonos, o šalia sėdinčios seksualinių nuotykių. Galvojate, kad „pseudoužtvarėlė“ gelbėja? NE.

Grąža. Padavėjos, būkit mielos - jei grąžos reikia atnešt apvalią sumą - neatneškite stambiomis kupiūromis. Ne visada aš turiu metalinių ir ne visada noriu palikt 20 Lt arbatpinigių.

Veidai. Klientas ne visada stengiasi prisiminti padavėjos veidą. Kai kurie aplamai akių nesugeba pakelti. Gal kuklūs, gal pavargę (ar nepavalgę). O kartais būna kavinių, kur padavėjos visos kaip viena (primena vieną filmo scenarijų, tiesa?). Todėl blogiausia, ką galima pasakyti klientui kažko paprašius, yra „čia ne mano staliukas“ ar „paprašykit savo padavėjos“. Mirties bausmę dar būtų galima pakeist į kalėjimą iki gyvos galvos tai, kuri pasako „tuoj pakviesiu Jūsų padavėją“.

Atmintis. Galiu atsiduot nedraugavęs toms padavėjoms, kurios nieko neužsirašinėja. Jos ramiai išklauso 10 žmonių kompanijos užsakymą, kuri dar nenuėjus nuo stalo kompanija sugeba tris kartus jį pakeisti, tada mandagiai atsako į klausimą (kolektyve būtinai bus bent vienas „šmaikštuolis“), ar ji tikrai viską atsimins ir … viską atneša be menkiausios klaidos. Bet jei neduota - geriau nepersistenkit. Užsirašinėti nėra blogai. Blogai yra atnešti ne tą, ne tiek ar ne tam.

Meniu. Kartais atrodo, kad meniu išmokti padavėjai yra sunkiau nei Donelaičio „Metus“. Man kažkaip rankos nusvyra, kai kažko paklausius padavėjos, ji atima meniu, susiranda (gerai jei bent žino, kuriam puslapy) ir parodo pirštu. Nepykstu tik tada, kai padavėja kurčnebylė.

Požiūris. Į kavinę užeinama dėl įvairių priežasčių. Kartais pavalgyti. Kartais išgerti. Kartais pavalgyti ir išgerti. Suprantu, kad barmenėms labiausiai patinka tas trečias variantas. Tiksliau, nesuprantu. Jei aš noriu lauke paskaityti knygą ir pagurkšnot kavos, tai aš dar turiu pasirinkimą pasiimti kavos išsinešimui ir atsisėdus ant suoliuko ar pievelės tą daryti. O ką daryti, jeigu aš noriu karštą dieną pagurkšnoti šalto alaus ir paskaityti? Taip - jei nenoriu turėti reikalų su dorovės saugotojais, lieka vienintelis variantas - kavinė. Taigi prašau mane („gurkšnojantį intelektualą“) aptarnauti lygiai taip pat kaip tą „verslinyką iš Norvegijos“ su sportiniais... Atsiprašau - darbiniais rūbais, kuris kerta šeimyninę picą užsigerdamas penktu bokalu šv. extra. Aš pas jus dar užsuksiu ir pavalgyt (gal), o tas anas išvažiuos ir greičiausiai negrįš…

Mokėjimo kvitas. Gal čia ir kiekvieno asmeninis reikalas, bet aš už tai, kad kvitai būtų atnešami, mokesčiai mokami, o Lietuvoj gyvent būtų geriau. Ir tik nereikia versti akių ir pūsti žandų, kai klientas jo paprašo. Ir nesakykit - „jau išmečiau“, „kasos aparatas sugedo“. Tą aš jau girdėjau. Tada geriau jau sugalvokit ką originalesnio - „prarijau“, „marsiečiai atėmė“ ar pan. Gal ir patikėsiu.

Tualetas. Tualetą valyti gana paprasta, o virtuvę - sunku. Todėl pamatę prišnerkštą tualetą galime tik įsivaizduoti, kas darosi virtuvėje. Šią mintį pasiskolinau iš A. Bourdain, nes mintis labai gera ir čia labai tiko.

Imitacijos. Nieko negali būti baisiau už dirbtines gėles, židinio imitaciją (tą, kur raudoni triusikai plazda - „atseit ugnis“), ir pan. Gyvas gėles reikia dažnai keisti? Pastatykit kaktusą.

Stebuklinga linija. O dabar išduosiu paslaptį. Netgi nemokamai. Ar žinote kaip iš karto užsitarnaut vyro simpatiją ir didesnius arbatpinigius? Įpilkite alaus, kad ir keliais milimetrais aukščiau linijos su skaičiukais 0,5 ar 0,3. O jei įpilsite visu centimetru daugiau - patikėkit, vieną akimirką vyras Jus mylės labiau už savo žmoną.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Savo nuomone apie aptarnavimą, darbą maitinimo įstaigoje, padavėjų elgesį ar Jums nutikusia istorija pasidalinti galite pasidalinti žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt: