Pats esu profesionalus muzikantas (iš to gyvenu), tačiau nuo mokyklos laikų gilinausi į filosofiją, vėliau daug metų paskyriau ezoterikai – nes tobulinant save reikia griebtis visų įmanomų žinių ir sudėtingų praktikų.
Aš nemanau, kad tu kurioje nors vietoje suklydai – tu tiesiog pradėjai naudoti savo išsilavinimą šio socialinio pasaulio įgeidžiams tenkinti, o ne nuo jų atsiriboti, dėl to ir užstrigai. Esu susipažinęs su visokiausia literatūra, tarp jų ir pramoginiais moters psichologijos tyrinėjimais. Tos knygos būna visai neblogai parašytos ir jose glūdi daug tiesos, tačiau gaila, kad visos tos literatūros tikslas – patenkinti žemiškus geidulius, o ne išmokti juos valdyti ir suprasti moteris, duoti, ko joms reikia vardan pilnavertiškų santykių.
Sutinku su tavo teigimu, kad jautiesi esąs veidmainis. Tu esi teisus, tačiau juk absoliučiai kiekvienas sociumo dalyvis yra veidmainis. Su manimi sutiks bet kuris socialinės psichologijos atstovas – kiekvienas žmogus nuo gimimo tiek sąmoningai, tiek nesąmoningai formuojasi socialinių vaidmenų kaukes. Tai yra natūrali išgyvenimo strategija, nes kiekvienas individas bijo viešai rodyti savo tikrąjį veidą bijodamas atstūmimo, dėl to jis kopijuoja kitų elgesio modelį – tokį, kuris yra „pasiteisinęs“.
Tą tu supratai pats – juk priėjus prie moters tau vaikystėje buvo sunku, nes bijojai kad tave atstums, nežinojai kaip bendrauti – ieškojai tinkamo elgesio modelio. Tik todėl, kad šuos dalykus tu atradai keldamas savo sąmoningumą, tu dabar „pagavai“ save, kad tyčia, sąmoningai veidmainiauji – nematau tame jokios kaltės, visi kiti tai daro „netyčia“, nesąmoningai, intuityviai, bet principas toks pats – socialinė visuomenė ir yra tam tikros „veidmainystės“ terpė.
Tavo bėdos prasidėjo dėl to, kad tavo išsilavinimas pagaliau susikirto su vakarietišku visuomenės modeliu ir jo civilizacijos iškreiptomis vertybėmis. Aš puikiai suprantu ir tave, ir tą modelį, ir galiu drąsiai pasakyti, kad modelis tave „nugalėjo“, vienos vertybės nugalėjo kitas, todėl tu ir atsidūrei ant emocinės griūties slenksčio.
Vis dėl to, vakarų vertybės yra labai žemiškos ir nepagrįstos giliu „lindimu“ į save, pavyzdžiui, mano galva, rytietiškos vertybės yra aukštesnės, nes ten per visą istoriją tiesiog daugiau žmonių susidūrė su tuo pačiu, su kuo susidūri tu, ir ten išssirituliojo kitokia filosofija.
Todėl mano patarimas – jei jau pradėjai – nesustok. Eik dvasiniu keliu, tobulink save ir toliau. Emociniai saugikliai, apie kuriuos rašei, yra gerai, o ne blogai, tai savikontrolės dalis. Tau turi padėti savistaba, kurios pagalba gali rasti savo pasaulėžiūros ir pasaulėraiškos klaidas, savikontrolė – metodas joms tvarkyti. Svarbiausia, naikink prisirišimą prie šio pasaulio, prie gyvenimo būdo, ypač vakarietiško. Jie tau neleidžia objektyviai suprasti tikrovės, dėl to tu ir nusilpai.
Atsimink, tu nekovoji su pasauliu – tu eini savo keliu. Civilizacija nuėjo vienu keliu, tu eik savo. Tu gali, nes tu jau išmokai atsirinkti informaciją ir pritaikyti sau. Nelįsk į visokias pseudoezoterines bendruomenes, neklausyk visokių gyvenimo patarinėtojų (tarp jų ir manęs). Tu gali iš jų pasiimti, ką reikia, tačiau niekas už tave tavo kelio nenueis ir neduos patarimo, tiksliai tinkančio tau. Savo keliu turi eiti pats ir jeigu vėl pasijusi taip, kaip jautiesi dabar, vadinasi, kažkur vėl suklydai, nuėjai šuntakiu, grįžk atgal ir bandyk kitą ėjimą.
Jeigu labai klysi, pamatysi kaip karma pradės tave „mušti“. Kaip suprantu, dar nepradėjo, vadinasi, per daug „nenugrybavai“, todėl ir nusprendžiau tau parašyti, kol dar nevėlu. Tiesiog tęsk, ką pradėjai, ir nesiek pasinaudoti tų žinių „šalutiniu“ poveikiu – įgeidžių tenkinimu.
Intelektas dar nėra gerai. Jis gali būti nukreiptas į savęs sunaikinimą. Žinios skirtos ugdyti sąmonei ir tapti nepriklausomu – pirmiausia nuo pasaulio, vėliau – nuo savęs pačio. Tai ir yra dvasinis kelias. Sėkmės!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!