Atsibudusio Valstiečio sveikinimas su Naujais metais
Valstietis gyvena atsipūtęs, valdomas gamtos dėsnių, panaudodamas gamtinius, vidinius, šeimos ir artimiausios bendruomenės išteklius savo kasdieniams uždaviniams spręsti.
Valstietis žino: „ką pasėsi, tą ir pjausi“, todėl nesitiki nei ES paramos, nei pensijos, nei pašalpos. Jis tik bando susibalansuoti savo bei šeimos gyvenimą taip, kaip išmano, kaip buvo mokytas senolių, valstybės, Sovietų, vėliau – Europos sąjungų valdovų ir juos atstovaujančių klerkų, kurie taip ir nepatyrė valstiečiui žinomų vargų bei džiaugsmų, kurie užpuola tuomet, kai keičiasi permainingi orai, technologijos, žmonės ar net pati tų pačių žmonių sąmonė.
Valstiečiui nerūpi jokie Pasaulio užgrobimo karai ir jų planai, jų planuotojai ir tie vargšai, kurie turi tuos planus vykdyti. Jis tik bando, kasdien nuoširdžiai ardamas bei padėdamas aplinkiniams išsikovoti kuo daugiau teisių ištekliams naudoti.
Kartą valstietis suprato, kad valiuta (t.y. pinigai) suteikia beveik neribojamų teisių į žemiškuosius išteklius bei žmonių laiką. Vargšų varguolių, tarnautojų ir varguolių sąmonė sutelkta į pinigus: jie padarytų beveik bet ką, kad tik gautų teisę įsigyti maisto, drabužių, šilumos, šviesos, pramogų...
Kad ir kiek varguoliai besistengtų, jiems nebus leista be saiko eikvoti visų gamtos išteklių savo poreikiams, norams, troškimams ar nesveikoms užgaidoms tenkinti – turi būti tvarka.
Čia valstietis prisiminė neseniai gydytojo pasakytą paslaptį, jog miestiečiai nuo kaimo kiaulės skiriasi tik viena chromosoma. Bet čia mokslas, genetika – tai gal ir nevisai tiesa. Bent jau jam taip norėtųsi, kad tai būtų ne taip kaip sako daktarai. Kartais jie žino ne viską...
Pavyzdžiui, ne kiekvienas daktaras, gydytojas ar medicinos profesorius žino, jog Lietuvos Respublika nuo atsikūrimo pradžios išgyveno dešimt referendumų, iš kurių net trys įvyko (to, kur už alaus kamštelius ir skalbimo miltelius prastūmė ES, valstietis neskaičiuoja), tačiau jais remdamiesi valdovai sprendimus priėmė ne visada (dėl Ignalinos Atominės Elektrinės sprendimas kol kas nepriimtas, nors referendumas, Seimo nutarimu, įvyko 2012 m. spalio 14 d.).
Neatmenamais laikais, kai karaliai (a.k.a. prezidentai) į mūšį dėl tautos saugumo ar teritorijų vientisumo stodavo priešakinėse linijose (fiziškai), žmonijos gerovė ir darna priklausė nuo karališkosios šeimos stiprumo, sumanumo, išmintingumo, drąsumo ir ūkiškumo...
Žmonės neturėjo daug teisių, laisvių. Darė labiau tai, ką reikėjo daryti, o ne tai, ko norėjosi, todėl, valstietis samprotauja, tvarkos ir darnos buvo daugiau.
Šiuolaikiniai valdovai nėra matę nei karo, nei kovos, nei yra kada rimčiau susirėmę su kokiu priešininku, tačiau jie buvo išmokyti gudrumu ir mainais į laikinai išsakytus pažadus susirinkti varguolių balsus, o kai šie jau surinkti (ir vargšeliai balso nebeturi) – tiems žmogeliams atstovauti visur ir visada. Juos valdyti ir pastatyti (paskelbtu įstatymo žodžiu) į vietą. Jų vieta – ten (dirbti, judėti, valgyti, miegoti ir, svarbiausia – sumokėti mokesčius, ypač PVM).
Tai įsisamoninęs Valstietis savo balsą pasilikdavo sau; tiesiog nebuvo jo kam atiduoti ir tiek. Kartą jam vienas Teisingumo ministeris privačiame susitikime yra pasibėdavojęs, jog svarbiausia ir sunkiausia Politikui (t. y. Valdovui) – mokėti gerai pakalbėti.
Kai tik atsiras žmogus, kuris sutiktų vesti tautą remdamasis asmeninio gyvenimo, šeimos puoselėjimo, bendruomenės (verslo ar ūkio) plėtojimo, išmintingo bei sąmoningo valdymo patirtimi – Valstietis iškarto pasiryžtų patikėti savo balsą JAM, išrinktajam.
Kol kas jis tokių nesutiko. Mat tie, kurie bent kiek primena tokį idealą, ramiai sau gyvena savo gyvenimėlį darnoje ir šeimyninėje laimėje bei žino seną šamų posakį - „Kas daug žino, mažai kalba“. Dabar viskas atvirkščiai.
Valstietis, neišvengiamai besiartinant įvairiems rinkimams, primena savo tautai, jog Grigaliaus kalendoriuje pažymėta 2014-tų Kovo 20 yra pavasario lygiadienis, o Valstiečiui (kaip ir jo protėviams Žemaičiams) tai – Nauji Metai.
Pavasaris - naujas gyvenimas, pasitraukė rimtis, artėja sėja. Ką pasėsi, tą ir pjausi, svarbu, kad sveikatos būtų.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!