Kadangi aš, kaip ir visi kiti žmonės, dalyvavę laidoje, negavome galimybės užduoti savo klausimų laidos metu, nusprendžiau polemiką perkelti į internetinę erdvę. Šiuo straipsniu ketinu pradėti straipsnių ciklą apie Vyriausybės pasiekimus ir jų įtaką visai valstybės raidai.
Dar prieš laidos filmavimą, vos tik pamatęs dalyvių sąrašą, turėjau progos nusistebėti ir kartu šiek tiek nusivilti artėjančia televizijos laida. Iš pirmo žvilgsnio lyg ir viskas normalu: laidoje turėsiu galimybę pamatyti premjerą Algirdą Butkevičių, Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę ir nušalintąjį prezidentą Rolandą Paksą, atstovaujančius dabartinei Vyriausybei, bei opozicijos lyderį Andrių Kubilių ir Liberalų Sąjūdžio vedlį Eligijų Masiulį.
Rodos, kad viskas normalu, bet kyla klausimas: kuris iš šių politikų atstovauja LLRA? Sutinku, kad laidos vedėjas galėjo nujausti, o veikiausiai ir numanė, kad laidoje vyks tikras „bardakėlis“, tačiau jeigu dabartiniai valdantieji neįgali deramai debatuoti ar nevertėtų iškelti klausimo, kaip jie pajėgia efektyviai dirbti Vyriausybėje? Mano akimis, nepajėgia ir savo požiūrį ketinu išdėstyti kituose straipsniuose, bet šiam kartui apsiribosiu laida ir perliukais, kuriais buvome apdovanoti jos filmavimo metu.
Premjero minčių gilumas
Patogiai įsitaisydamas tarp gausaus žiūrovų būrio, nujaučiau, jog laidos filmavimas virs tikru karnavalu. Neklydau: vos tik įsijungė kameros, prasidėjo spektaklis, kupinas pigių manipuliacijų, nukreiptų į žiūrovus, ypač tuos, kurie ne taip intensyviai domisi šalies politine padėtimi. Galbūt kiek ir paradoksalu, nes „LRT ekonomikos forumas“ yra laida, kurią žiūri pilietiški tautiečiai.
Teatras prasideda nuo rūbinės, o laida - nuo premjero įžangos žodžio. Tiesa, nieko tokio ypatingo jame ir neteko išgirsti, gal tik įdomesnės mintys buvo susijusios su daugiabučių namų renovacija. Iš esmės savigyra ir natūralių ekonominių procesų pasekmių priskyrimas sau. Pavyzdžiui, kalbos apie tėvynėn sugrįžtančius išeivius iš Lietuvos ir statistikos lyginamas su krizės laikotarpiu. Tikrai solidu...
Suprantu, kad kartais politikai būna cinikai, bet man būtų įdomu sužinoti, kuris laidos žiūrovas patikėtų, jog Butkevičiaus akinių žvilgesys yra emigrantų grįžimo į tėvynę priežastis. Tiesa labai jau paprasta. Nei kairieji, nei dešinieji į Lietuvą išeivių negrąžina, tai paprasčiausiai patriotizmo ir meilės tėvynei pasekmė. Vis didesnė dalis tautiečių pripažįsta, kad palikę kraštą jie ilgisi Lietuvos, bet neteko girdėti nė vieno, kuris būtų papasakojęs apie begalinį premjero ilgesį. Vis dėlto iš Algirdo Butkevičiaus teko išgirsti ir gilesnių minčių. Kai kurios jų buvo tokios gilios, kad kilo noras „nusiskandinti“ jose.
Ryškiausias pastebėjimas buvo toks, kad vienos didžiausios Lietuvos politinių partijų LSDP pirmininkas ir valstybės ministras pirmininkas nėra politikas. Prisipažinsiu, kad tokios nesąmonės nesitikėjau netgi iš Algirdo. Suprasčiau, kad taip kalbėtų, pavyzdžiui, energetikos ministras, kuris buvo paskirtas, o ne rinktas ir iš prigimties yra grynas technokratas gerąja to žodžio prasme, bet kai šitaip prabyla aukštus reitingus turintis politikas, kuris kartu su savo partijos bičiuliais ir koalicijos partneriais nepraleidžia progos priminti, kad juos išrinko tauta, darosi kraupu.
Loretos vizija
Buvo gražu stebėti, kaip į sceną grakščiai įžengia Seimo pirmininkė ir Darbo partijos (leiboristų) vadovė. Tiesa, tik teisinė, o ne faktinė, tad nereikėtų čia skaitytojams suklysti. Pas mus vis dar labai populiaru partijos pirmininką ir lyderį laikyti tuo pačiu žmogumi, tačiau toli gražu ne visada taip nutinka netgi ir brandžiose demokratinėse valstybėse.
Žvelgdamas į Loretą, imu spėlioti, kokiomis dovanomis ji mus apibers. Gal sulauksime apgailestavimo, kad Dalia Grybauskaitė neatvyko į laidą ir nesurengė jai palaikymo būrio? Na, bet tiek to. Loreta apdairi ir pati jį susiveikė, po laidos netgi puolė bučiuotis. Žodžiu, mūsų Seimo pirmininkė neklydo, sakydama, jog yra mylinti ir mylima. Deja, bet užuot sulaukęs kokios nors brandesnės politinės minties ar bent jau Konfucijaus citatos, girdėjau tik nuolatinius aiškinimus apie A. Kubilių - gerbiamą/negerbiamą opozicijos lyderį.
Suprantu, kad kartais reikia politinio spektaklio, bet jis turėtų išsitekti bent jau primityvios logikos ribose, kurių, aiškiai, pritrūko. Tačiau netrūko Loretos minčių, kad nereikia politikuoti. Labai jau primena Darbo partijos reklamą, kuri ne tik gražiai atspindinti seną lietuvišką patarlę, jog įsileidus degląją į bažnyčią, ši ir ant altoriaus užlips (šiuo atveju įsileidi Uspaskichą į namus, tai jis juose pasistatys savo stalą ir sėdės prie jo su visais bičiuliais), bet ir kitą prastokai paslėptą mintį.
Žmonėms nereikia domėtis politika, partijoms ja užsiimti, o ilgalaikės valstybės strategijos yra visiška nesąmonė. Matyt, toks požiūris kyla iš sėkmingai laužomos Lietuvos strategijos „Lietuva 2030”, apie kurią bus mano kitas straipsnis. Kaip jau ten bebūtų, tokios Seimo pirmininkės kalbos , mano galva, tėra grubios manipuliacijos, nes viena pagrindinių efektyvios demokratijos prielaidų yra ne kas kita, o akyli ir realijomis besidomintys piliečiai. Politikas todėl ir yra politikas, kad politikuoja. Būtent toks jo darbas, ir jeigu politikas neužsiima politika, kyla klausimas- kuo jis užsiima? Veikiausiai pastangomis išgelbėti nuo teismo nuosprendžio V.U.
Rolandas Paksas, arba žmogus, kuris viešai džiaugiasi valstybės bėdomis
Skalūnų dujų žvalgyba buvo pirmoji tokia galimybė, o kada ateis ir ar išvis ateis antroji, nežinia. Manau, kad toks politiko elgesys rodo, kad jam visiškai vis viena valstybės ateitis, bet reklama prieš artėjančius prezidento rinkimus tikrai nepakenks. Skalūnų dujos - ne tik kelias į energetinę nepriklausomybę, bet ir mūsų valstybės skolos padengimo galimybė. Skolos, kuri šiandien „kybo“ ant kiekvieno Lietuvos piliečio ir yra prisimenama to paties R. Pakso. Šie politiko pasisakymai mane glumino ir kartu erzino, bet daugeliui rinkėjų jie padarė visiškai kitokį poveikį. Kita vertus, ko reikia tikėtis iš partijos, kuri kone išsityčioja iš rinkėjų rinkiminėje programoje: kalbu apie ne kartą mano minėtą pavyzdį su senukų skraidinimu po užsienį iš valstybės biudžeto lėšų.
Vietoje išvadų
Laidoje pamačiau, kad XVI Vyriausybė kaip visada mėgsta girtis nenuveiktais darbais ir manipuliuoti rinkėjų nuomonėmis. Senos psichologinės atakos apie nepolitikavimą vis dar populiarios, o konstruktyvių veiksmų imtis nėra sąžinės. Deja, manau, jog imtasi destruktyvių veiksmų ir valstybės viešojo aparato griovimo iš pačių jo šaknų. Būtent šias realijas aš planuoju išryškinti kitame savo straipsnyje.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!