Savo solidarumą lietuviškam sūriui demonstruojančių žmonių vis daugėja: socialiniuose tinkluose tarsi virusas plinta #FreedomCheese ir #3domcheese žymės, talpinami lietuviškus pieno produktus palaikantys įrašai bei nuotraukos.
Spalio 7 d. Rusijos vartotojų teisių priežiūros tarnyba „Rospotrebnadzor“ laikinai sustabdė lietuviškų pieno gaminių importą, teigdama, jog lietuviški pieno produktų kokybė pažeidžia vartotojų teises: neva lietuviškose pieno produktuose buvo rasta E.coli bakterijų, chemikalų likučių, o nurodytas riebalų kiekis etiketėje neatitinka tikrovės. Tačiau Rusija iki šiol nepateikė jokio oficialaus rašto įrodančio, kad Lietuvos pieno perdirbėjų produkcija neatitinka standartų.
Pasak, Jono Miliaus, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovo, pieno produktus Lietuva eksportuoja į 70 valstybių, tarp kurių yra ir JAV. Šiems produktams taikomi ypač griežti maisto saugumo reikalavimai, tačiau iki šiol Lietuvai jokios pretenzijos nebuvo pareikštos. Australai, mus net įvertino kaip ypač mažos rizikos šalį.
Mano žiniomis, Lietuva ne pirma ir turbūt ne paskutinė valstybė, prieš kurią Rusija naudoja savo Vartotojų teisių priežiūros tarnybą, taip siekdama sudrausminti šalis, siekiančias labiau suartėti su Vakarais. 2006 metais Rusija paskelbė nebeįvešianti vyno iš Gruzijos. Ir nors daugelis sutiko, jog gruziniško vyno kokybė ne visada būdavo aukščiausio lygio, blokadai pasirinktas laikas sutapo su naujojo Gruzijos lyderio M. Saakašvilio agresyviai vykdoma provakarietiška ir NATO palaikymo politika. Tais pačiais metais vyno importas buvo sustabdytas ir iš Moldovos, aštrėjant abiejų šalių pozicijoms dėl Padnestrės regiono.
Šį rugsėjį Rusija taip pat uždraudė importuoti Ukrainos saldumynų kompanijos „Roschen“ produktus. Įdomu tai, jog „Rospotrebnadzor“ vadovas G. Oniščenko neva rado gyvybei pavojingų karcinogenų tik Ukrainoje esančių „Rochen“ gamyklų pagamintame pieniškame šokolade, kitose dvejuose „Rochen“ gamyklose už Ukrainos ribų pažeidimų nerasta.
Sunku nepastebėti, jog Lietuvos pieno perdirbėjų, taip ir Ukrainos saldumynų kompanijos prekių embargas paskelbiamas tuo metu, kai šių šalių diplomatai ypač aktyviai dirba siekdami, jog Ukraina Trečiojo Rytų Partnerystės susitikimo metu lapkričio 28-29 d. Vilniuje pasirašytų Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga. Jei tai įvyks, Rusijai tai būtų skaudus smūgis, nes ši savo ruožtu siekia įtraukti Ukrainą į jos kuriamą Eurazijos sąjungą.
„Kurk Lietuvai“ programos dalyviai, siekdami atkreipti žmonių dėmesį į susidariusią situaciją ir kuo plačiau paskleisti žinią apie Rusijoje diskriminuojamus Lietuvos pieno gamintojus, sukūrė specialią socialinio tinklo paskyrą, leisiančią vienu metu tą pačią žinutę išsiųsti dešimtims tūkstančių socialinių tinklų vartotojų. Kuo daugiau palaikančiųjų, tuo stipresnė bus ir žinutė, išreiškianti žmonių požiūrį į Rusijos siekį varžyti kaimynų pasirinkimo laisvę. Prie šios iniciatyvos penktadienio rytą jau buvo prisijungę daugiau nei 500 žmonių, tarp kurių ministrai, ambasadoriai, užsienio ir Lietuvos žurnalistai. Taip tikimės solidarizuotis su savo kaimynais ir išsiųsti žinią Rusijos valdžiai, jog Pasaulio piliečiai nepritaria Rusijos veiksmams varžyti šalių pasirinkimo laisvę kokį, labiau į vakarus ar rytus nukreiptą kelią jiems pasirinkti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!