Šiuo metu Lietuvoje iš viso yra 9 pensijų kaupimo bendrovės, su kuriomis galima pasirašyti sutartis dėl pensijų kaupimo, pasirenkant 1 iš 30 šių bendrovių sąraše esančių pensijų fondų. Bendraujant su pensijų kaupimo bendrovėmis, galima sulaukti kompetentingų patarimų: į kokį fondą geriau investuoti, kokią riziką prisiimti, kokio dydžio galėtų būti pensija (netgi parengtos pensijų skaičiuoklės) sulaukus pensinio amžiaus. Tačiau ne viskas taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Labai tikėtina, kad žmogus, pradėjęs kaupti pensijų fonde, sakykim, būdamas 30 metų amžiaus, per mėnesį uždirbdamas 2000 Lt atlyginimą ir pensijų fondui „nedirbant į nuostolį“, suėjus jo pensiniui amžiui, fonde bus sukaupęs daugiau nei 32 tūkst. Lt. Tokiu atveju savo sukauptus pinigus norėdamas gauti kaip pensinę išmoką, žmogus turės kreiptis į gyvybės draudimo bendrovę. Iš šios bendrovės įsigijus pensijų anuitetą (t. y. iki gyvos galvos mokamą periodinę pensinę išmoką), žmogui bus mokama jo sukauptų fondo lėšų pensija.
Svarbi žinutė šioje vietoje yra ta, kad, pasirašęs pensijų kaupimo sutartį pasirinktoje bendrovėje, žmogus TIK kaupia savo būsimą pensiją. Norėdamas gauti pensines išmokas, žmogus turės sudaryti kitą sutartį – su gyvybės draudimo bendrove dėl jo pensijų fonde sukauptų pinigų išmokėjimo. Įdomiausia tai, kad pagal Lietuvos banko pateikiamą informaciją, šiuo metu pensijų anuitetus galima įsigyti tik vienoje bendrovėje – „ERGO Life Insurane”.
Rodos gyvename rinkos ekonomikos sąlygomis ir teikiamų paslaugų kainas nustato rinka. Jei netinka sąlygos vienur – einame kitur. Bet gerbiamieji, kaip bus šiuo atveju?
Viskas gerai, kol renkamės pensijų kaupimo bendrovę – galime patikrinti tiek bendrovės įkainius už pasirinkto fondo administravimą, tiek ir pačius fondus, kiek jie yra pelningi, rizikingi ir t.t. Tačiau apie tai, kiek kainuoja pensijų anuitetas ir kokie galimai bus kiti mokesčiai gyvybės draudimo bendrovei, žmogui norinčiam iš jos nusipirkti anuitetą, informacijos, kiek žinau, paprasčiausiai NĖRA ir šiandien nieks jos suteikti negali. Tad kodėl niekas nekelia klausimo – kokiu būdu ir kokiomis sąlygomis žmogus įgis teisę į jo pensijų fonde sukauptus pinigus?
Šiuo metu rinkoje esant tik vienai gyvybės draudimo bendrovei, vykdančiai pensijų anuitetų veiklą ir nesant jokios viešos informacijos apie šios paslaugos kainą ir sąlygas, manau, yra aiškus signalas dėl tam tikro rinkos iškraipymo. Draudimo bendrovė galėtų nustatyti anuiteto kainą pagal tai, kaip jai atrodo teisingiau, ir žmogui neliktų nieko kita, kaip su tokia kaina sutikti, norint, kad jo sukaupti pinigai „nekabotų“ pensijų fonde, o būtų jam išmokami. Juk žmogus tam ir kaupė!
Nors pats esu už tai, kad kiekvienas pats galėtų valdyti savo finansus ir, todėl, noriu dalyvauti antrosios pakopos pensijų kaupime, esant tokiai nežiniai, kokiomis sąlygomis galėsiu „pasiimti“ savo pensijai sukauptus pinigus – linkstu prie saugumo, t. y. vien tik „Sodros“ pensijos. Bent jau neturėtų būti jokių neapibrėžtų mokesčių už teisę gauti savo sukauptą pensiją. O ką manote Jūs?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI komentaro apie tai, kaip nustatoma anuiteto paslaugos kaina, pasiteiravo skaitytojo minimos „ERGO Life Insurance” bendorvės Gyvybės draudimo departamento direktorės Baltijos šalyse Aistės Rudžinskytės.
Jos teigimu, pensijos dydis kiekvienam asmeniui yra skirtingas ir paskaičiuojama individualiai. „Šis dydis priklauso nuo įmokos dydžio, pensinio amžiaus, pasirinkto anuiteto mokėjimo dažnumo, garantuoto pensijų anuiteto mokėjimo laikotarpio dydžio. Anuitetai ir Lietuvoje, ir kitose šalyse yra skaičiuojami vadovaujantis Aktuarų praktikos standartais (International Standards of Actuarial Practice (ISAP), pripažintais Tarptautinės Aktuarų Asociacijos (International Actuarial Association). Todėl santykiniai anuitetų dydžiai įvairiose šalyse yra panašūs. „ERGO Life Insurance“ SE statistika atspindi, kad bendrai šioje draudimo rūšyje vidutinė mėnesinė išmoka II pakopos pensijų fondų dalyviams sudaro 260 litus. 2011 m. sudarytų anuiteto sutarčių vidutinė išmoka siekia 238 litus, 2012 m. – 282 litus. Šiuo metu didžiausia mėnesinė išmoka siekia 1,5 tūkst. litų. ”, - teigė ji.
Pasak A. Rudžinskytės, pagal įstatymą, II pakopos PF dalyviui, sulaukusiam senatvės pensinio amžiaus, anuitetą įsigyti tampa privaloma, kai sukaupta jo suma pasiekia Lietuvos banko nustatytą dydį. Sumos skiriasi priklausomai nuo amžiaus – pvz., 62 metų asmeniui ši suma šiuo metu sudaro 31 920 Lt, o 65 m. – 29 172 Lt. „Įstatyme reikalavimas įsigyti anuitetą sukaupus didesnę sumą numatytas dėl to, kad žmogus savo uždirbtais pinigais galėtų naudotis visą pensinį amžių ir taip užtikrintų savo poreikių patenkinimą ilgą laiką“, - teigė ji.
A. Rudžinskytės nuomone, viena iš priežasčių, kodėl šiuo metu bendrovė yra vienintelė, teikianti anuitetų paslaugas, yra ta, kad kol kas ši rinka Lietuvoje tik įsibėgėja.